Savo tyrimų rezultatus mokslininkai paskelbė žurnale „PLOS One“. Straipsnio autoriai narplioja žmogaus ir vėžio susirgimų raidos istoriją. Iki tol kaulo vėžio atvejai užfiksuoti tyrinėjant senovės Egipto gyventojų palaikus, kurių amžius 1000-4000 metų.
„Tai seniausio kada nors rasto vėžinio naviko pavyzdys“, - paskelbė Kanzaso universiteto antropologas, daktaras Davidas Frayeris. BBC naujienų tarnybai pasakodamas apie tyrimą jis pabrėžė padaręs išvadą, kad vėžys žmones kamavo ir tada, kai jie gyveno neužterštoje aplinkoje.
„Švarus oras ir vanduo nebūtinai apsaugo nuo vėžio, net jeigu jūs esate neandartalietis, kuris gyveno prieš 120 tūkst. metų“, - šmaikštavo mokslininkas.
Neandartaliečių palaikus archeologai atrado tyrinėdami Krapinos urvą. Iš viso jie rado apie 900 kaulų ir akmeninių įrankių. Vėžio pažeistas šonkaulis buvo rastas pavienis, atskirtas nuo skeleto, todėl tyrėjai negali nustatyti, koks ligos poveikis buvo visam organizmui.
Naviko pėdsakai kauluose rasti atlikus radiologinius tyrimus. Atlikę daugiau tyrimų mokslininkai tikisi gauti duomenų apie tai, kaip vėžys kamavo senuosius Žemės gyventojus.
Vėžio tyrimų centro Jungtinėje Karalystėje atstovė Kat Arney komentuodama kolegų studiją pabrėžė, kad visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad vėžys yra modernaus žmogaus liga. „Iš tikrųjų matome įrodymus iš suakmenėjusių palaikų, kaulų ir mumijų, kad net prieš tūkstančius metų vėžys nebuvo retas reiškinys“, - sakė K. Arney.
