Joninių naktį ieškoti paparčio žiedo padės neregėto dydžio mėnulis

Joninių naktį užuot dairiusis pažemiais ir ieškojus paparčio žiedo, patartina akis pakelti į dangų. Būtent per šias Jonines danguje spindintis Mėnulis bus ypatingas – tai vadinamasis supermėnulis. Birželio 23 d. stojusi Mėnulio pilnatis atrodys kiek didesnė ir ryškesnė, nei įprastai – tuomet palydovas bus arčiausiai priartėjęs prie Žemės. Kitas panašus priartėjimas įvyks tik 2014 m. rugpjūtį.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė

2013-06-12 14:06, atnaujinta 2018-03-05 15:10

Astronomai reiškinį, kuomet pilnas Mėnulis priartėja arčiausiai Žemės, vadina pilnaties perigėjumi. Terminas „supermėnulis“ yra sugalvotas ne astronomų, o astrologo Richardo Nolle. Būtent jis 1979 m. arčiausiai Žemės esantį Mėnulį pavadino „supermėnuliu“.

Šiemet Mėnulio pilnatis labai arti Žemės buvo ir gegužės 24-25 dienomis, bet birželio 23 dienos pilnatis bus dar arčiau – arčiausiai šiais metais. Mėnulis bus nutolęs nuo Žemės „tik“ 356 tūkst. 991 km. O po dviejų savaičių nuo perigėjaus, liepos 7 d., Mėnulis bus apogėjuje – toliausiai nuo Žemės nutolusiame taške, „net“ 406 tūkst. 490 km nuo mūsų planetos.

Arčiausiai Žemės pilnatis atsiduria kas 14 Mėnulio mėnesių. Mėnulio mėnesis yra laikotarpis tarp dviejų pilnačių, ir atitinka 29,53059 dienas. Taigi, perigėjai kartojasi kas 1 metus 1 mėnesį ir 18 dienų.

Pasak astronomo Gunaro Kakaro, geriausia Mėnulį stebėti apie vidurnaktį, tada pilnatis gražiausia ir ryškiausia. O optiškai didžiausias Mėnulis atrodo tada, kai būna prie horizonto, tekėdamas.

Astronomai perigėjaus nesureikšmina. Plika akimi skirtumą tarp įprasto ir supermėnulio sunkoka pamatyti. „Tiesiog arčiau Mėnulis, ir tiek. O apie poveikius nebent astrologai gali ką nors pasakyti“, - sako G. Kakaras. Tiesa, Mėnulis veikia vandenynų potvynius ir atoslūgius, todėl, jam esant arčiau Žemės, potvyniai bus šiek tiek didesni.

Mėnulio traukos jėga išgaubia vandenyną ties tuo dienovidiniu, ties kuriuo jis kabo. Tuo pat metu vandenynas išsigaubia ir priešingoje Žemės pusėje. Mažesni potvyniai ir atoslūgiai dėl Mėnulio sukimosi aplink Žemę vyksta kasdien, bet per pilnatis jie ypatingi.

Earthsky.org rašo, kad per visas pilnatis potvyniai ir atoslūgiai būna kiek didesni nei įprastai, o per perigėjaus pilnatis – patys didžiausi. Per pilnatį Mėnulis, Žemė ir Saulė išsirikiuoja į vieną liniją, ir Žemė būna per vidurį.

Tai sukelia ypač didelius potvynius, vadinamus siziginiais potvyniais. Jų metu dėl jungtinės gravitacinės traukos poveikio vanduo pakyla ypač aukštai, o per atoslūgį nuslūgsta ypač žemai, taigi ekstremalių lygių skirtumas tampa labai didelis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.