Tokios niūrios S. Emmotto prognozės sulaukė atkirčio. Kritikai jo knygą pavadino moksliškai nepagrįstu ir mizantropišku darbu.
Chrisas Goodallas portale guardian.co.uk rašo, kad S. Emmotto knyga „10 milijardų“ kupina hiperbolizuotų faktų.
Manipuliuoja aktualia tema
Mokslininko knyga susilaukė didžiulio žmonių susidomėjimo, o tai nulėmė temos aktualumas – ekologiniai ir žmonių populiacijos išbandymai. „Šis S. Emmotto darbas yra itin trumpas, ko gero, vos 15 tūkst. žodžių. Tai tik šiek tiek daugiau, nei skaidrėmis paremta prezentacija, atspausdinta į nedidelę knygą minkštu viršeliu“, - šaiposi Ch. Goodallas.
Pasak kritiko, bet koks siekis supažindinti žmones su klimato kaitos padariniais yra sveikintinas, bet S. Emmottas savo darbe pateikia gausybę klaidinančių faktų. Knyga didelio dėmesio sulaukė dar ir todėl, kad šiuo metu ekologinė situacija yra išties bloga.
„Beje, visos priemonės, kurių imtasi, nelabai veiksnios, o žingsniai – pernelyg lėti. Vandens ištekliai daugelyje šalių vis mažėja, o oro užterštumas - didėja. Ypač Azijoje ir didžiuosiuose Europos miestuose. Deja, visų šių problemų neišspręsime hiperbolizuodami jų rimtumą. Ko gero, daugelis žmonių sutiktų, kad šios problemos išties egzistuoja, tačiau yra gausu žmonių, kurie mato ir sprendimo būdus. Deja, tik ne pats knygos autorius S. Emmottas“, - rašo Ch. Goodallas.
Kritiką piktina tai, kad daugiausia dėmesio autorius skiria ne egzistuojančioms problemoms, bet ateities grėsmėms ir spėlionėms.
Nepaisant S. Emmotto teiginių, galima rasti informacijos, kad nuo 1960 metų populiacija didėjo tolygiai. Žmonių skaičius didėja maždaug 1 proc. į metus.
„Mokslininko knygoje šis faktas tikrai neminimas. Abejonių kelia ir autoriaus ateities spėliojimai – sunku suprasti, kuo remdamasis jis teigia, kad iki 2100-ųjų metų pasaulyje bus 28 milijardai žmonių. Ar jis bent turi duomenų, leidžiančių daryti tokias išvadas? Ko gero, ne“, - abejoja Ch. Goodallas.
Pasak jo, hiperbolizuota kalba S. Emmottas dalijasi įžvalgomis ir apie maistą. Jis ignoruoja gana stabilius maisto, tenkančio vienam gyventojui, skaičius ir bando pranašauti apokalipsę.
„Duomenys, kuriais jis remiasi, beveik visuomet paremti kitais šaltiniais. Aišku, patikrinti jo aprašytus faktus gana sunku, jais patikėti – dar sunkiau. Kalbėdamas apie žuvies produkciją, S. Emmottas ir čia parodo savo žinių trūkumą. Jis teigia, kad žuvų padaugės tik po ilgo periodo, kai žmonės paprasčiausiai nebežvejos“, - pastebi mokslininkas.
Gąsdina katastrofa
Knygos autorius taip pat nerimauja dėl vandens trūkumo.
„Žinoma, sunku būtų nesutikti, kad kai kurios šalys turi išgyventi didžiulį vandens trūkumą, ir jog būtent ši problema yra viena didžiausių, su kuriomis susidursime per artimiausius 40 metų. Bet S. Emmottas akivaizdžiai perlenkia lazdą, kai kalba apie šią problemą“, - mano Ch. Goodallas, kuris pats savo darbuose nagrinėja klimato kaitos, energetikos ir žmonių populiacijos augimo problemas.
„Planeta, kurioje gyvena 10 milijardų žmonių, atrodo katastrofiškai“, - šis nuolat kartojamas teiginys nepatinka Ch. Goodallui.
„Aš labiausiai norėčiau, kad S. Emmottas pasiūlytų daugiau situacijos sprendinių, o ne vien kartotų mizantropoškas ir moksliškai nepagrįstas tezes.
S. Emmottas taip pat rašo, kad maisto poreikis dvigubės. O iki šio amžiaus pabaigos - netgi trigubai. Negana to, jis teigia, kad 40 proc. žemės yra naudojama žemės ūkiui.
Sunku patikėti, kad mokslininko pateikti faktai apie tokį maisto poreikio didėjimą gali būti teisingi. Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) nuolat dalijasi naujausiais tyrimais. Teigiama, kad žemės naudojimas augalininkystei padidės 70 mln. hektarų. Tai reiškia, kad pasėlių plotai didės tik 5 proc., o ne 100 proc., kaip teigė S. Emmottas“, - kritikos negaili oponentas.
Ch. Goodallas stebisi teiginiu, kad planeta nebus pajėgi išmaitinti 10 milijardų gyventojų.
„Tai nėra tiesa, nes jau maždaug 50 metų dabartinė žemės ūkio sistema pasižymi produktyvumu. Tikėtina, jog tai tęsis, tik galbūt kiek lėtesniu ritmu“, - teigia ekspertas.
Parengė Agnė Vasiliauskaitė
