Konferencijoje mokslininkai pabrėžė, kad kone pagrindinis tokio laboratorijoje užauginto mėsainio sukūrimo tikslas – aprūpinti žmones mėsos pakaitalais, kurie skoniu ir išvaizda nesiskirtų nuo įprastos mėsos. Pasak tyrėjų, daugelyje šalių šiuo metu ypač jaučiamas didėjantis mėsos poreikis.
Mokslininkai tikina, kad šis mėsainis buvo pagamintas iš karvės ląstelių - viename Olandijos universitete jos buvo paverstos į raumenų juostas, kurios ir sudarė mėsainio pagrindą.
„Ketiname pristatyti pirmąjį mėsainį, pagamintą laboratorijoje iš ląstelių. Mes tai darome dėl to, kad būtų apsaugota gyvulininkystė ir patys gyvūnai“, - sakė M. Postas.
O kritikai teigia, kad tokio mėsainio sukūrimas nepadės kovoti su vis augančiu mėsos poreikiu.
Pasak Oksfordo universiteto tyrėjos Taros Garnetti, dabartinė situacija yra išties nepavydėtina.
„Šiais laikais galima suskaičiuoti beveik 1,4 mlrd. antsvorį turinčių arba net nutukusių žmonių. Kita problemos pusė ta, kad beveik toks pats žmonių skaičius kiekvieną dieną eina miegoti tuščiu pilvu, nes neturi, ko valgyti, - sakė T. Garnetti. – Tai yra keista ir nepriimtina situacija. Taigi reikia gaminti ne daugiau maisto, o pasirūpinti, kad tas pats maisto kiekis būtų išskirstytas protingiau ir racionaliau, kad pasiektų tuos žmones, kuriems labiausiai jo reikia.“
Nors daugeliui žmonių tokia M. Posto technologija atrodo labai įtartina ir kelianti abejonių, pats profesorius tikrai tiki savo komanda ir konferencijoje savo idėją bandė paaiškinti kuo paprasčiau.
Pasak jo, pirmiausia iš karvės raumenų audinio buvo paimtos ląstelės, kurios laboratorijoje buvo sumaišytos su maistinėmis medžiagomis ir chemikalais, kurie padėjo ląstelėms augti. Po maždaug trijų savaičių ląstelių jau buvo apie 1 mln. Po to jos yra persodinamos į mažesnius indus ir auginamos toliau, kol galiausiai sudedamos į mažas tabletes, kuriose ląstelės yra sušaldomos.
Taip pagaminta mėsa neatrodo labai estetiškai, nes pirmiausia ji būna baltos spalvos, tačiau M. Posto kolegė profesorė Helena Breewood pasirūpino, kad į ląsteles būtų įdėtas mioglobinas, kuris paverstų raumenį raudonos spalvos. Mioglobinas – tai raumenų sudėtinis baltymas, kaupiantis molekulinį deguonį ir perduodantis jį ląstelių oksidacinėms sistemoms.
„Jeigu mėsa neatrodys, kaip normali mėsa, ji ir nebus tokio paties skonio“, - įsitikinusi H. Breewood.
Nors šiuo metu tokiu būdu pagamintos mėsos dar nėra daug, M. Posto teigimu, jeigu tokia idėja pasiteisins, mokslininkai sugalvos būdą, kaip tokios mėsos, kuri būtų sukurta iš ląstelių ir paskui sušaldyta, pagaminti daug daugiau.
Parengė Agnė Vasiliauskaitė
