Savaitgalį Lietuvos mokslų akademijos salėje pasibaigė penkias dienas trukusi mokslininkų konferencija, kurios metu pranešėjai iš įvairių pasaulio šalių kalbėjo apie paukščių ir kitų maliarijos sukėlėjų vystymosi bei plitimo dėsningumus.
Žiniasklaida hiperbolizuoja faktus
G.Valkiūno teigimu, norint išties suprasti, apie ką kalba mokslininkai šioje konferencijoje, žmogui būtina turėti bent jau bakalauro laipsnį.
„Gana didelė žiniasklaidos dalis klaidingai informuoja visuomenę, hiperbolizuodama kai kuriuos dalykus, o į juos labai jautriai sureaguoja patys žmonės, - įsitikinęs profesorius. – Be to, nesu tikras, ar eiliniam Lietuvos žmogui išties yra įdomu, apie ką buvo kalbama mūsų konferencijoje. Tad geriau informuoti 4 šimtus žmonių, bet informuoti teisingai.“
„Dalyvavo virš šimto žmonių. Na, buvo kalbama apie gana siaurą ir specifinį dalyką. Ir aš net nesitikėjau, kad dalyvaus tiek daug žmonių. Galvojau, kad sulauksime tik 50 ar 60 dalyvių. O čia -virš šimto. Aktyviausi žmonės yra iš skirtingų kontinentų, dalyviai atvyko net iš 26 šalių“, - renginio įspūdžiais dalijosi profesorius.
Apie infekcines ligas reikia kalbėti atsargiai
Nors konferencijoje dalyvavo daugiausia mokslo pasaulio žmonės, pranešėjų temos pasirodė įdomios ir daugeliui Lietuvoje besimokančių studentų, kurie svajoja ateityje dirbti su infekcinėmis ligomis. Tiesa, paprastiems ir su mokslo naujienomis nesusijusiems žmonėms vykusi konferencija nepasirodė labai įdomi.
„Nemanau, kad dėl to reikėtų labai stebėtis. Visų pirma, konferencija vyko anglų kalba. Net jeigu žmogus ir supranta šią kalbą, pranešimuose buvo vartojama labai daug mokslinių terminų, - sakė G.Valkiūnas. - Tai yra akademinis renginys, reikalaujantis didelio įdirbio, kad būtų suformuota tiksli problema ir tik tuomet ji turėtų pasiekti visuomenę. Apie tai kalbėti reikia labai atsargiai“.
Profesorius įsitikinęs, kad kalbėti apie maliariją ir parazituojančius organizmus yra tiesiog būtina, nes tai yra labai aktuali problema. Deja, daugelis žmonių kiek neteisingai supranta, kodėl tai turi būti aktualu.
Gedimino kalnas – ne išimtis maliarijos transmisijai
„Daugelis žmonių galvoja, kad, norint susirgti maliarija, reikia važiuoti kur nors į Pietus. Bet Maliarija serga ne tik žmonės, labai dažnai serga ir paukščiai“, - pasakojo G.Valkiūnas.
„Maliarijos transmisija vyksta aplink Gedimino kalną, o šito žmonės nežino. Ir kadangi mūsų paukščiai yra daugiau afrikiniai paukščiai, nes Lietuvoje gyvena apie 3-4 mėnesius, o paskui išskrenda į Afriką, ten jie gyvena ir užsikrečia parazitinėmis ligomis ir paskui, pavasarį, jas atneša pas mus, - aiškino profesorius. - Kadangi jų niekas nekontroliuoja, tai kasmet jie atneša naujus patogenus. Vyksta klimato kaita, oras šiltėja, susidaro palankios sąlygos jų vystymuisi“.
Anot profesoriaus, apie tai priminti žmonėms yra labai svarbu. Pasak jo, jeigu ne visuomet šios problemos tiesiogiai liečia patį žmogų, tai dar nereiškia, kad kalbėti apie paukščių maliariją nėra svarbu.
„Visi pamena, koks čia buvo chaosas, kai praskriejo žinia apie paukščių gripą. Mes visi patyrėme stresą. Situacija nuslopinta, mes apie tai užmiršome, bet gamtoje niekas nepasikeitė“, - sakė G.Valkūnas.
Profesorius pasakoja, kad mokslininkų ir panašių konferencijų pagrindinė užduotis ir yra šviesti žmones: „Aplink Gedimino kalną anksčiau buvo medžiai, o dabar jų nebėra. Pasikeitė ekologinė situacija. Pasikeitė sąlygos, kurios buvo reikalingos dvisparniams, smarkiesiems mašalams. Pasikeitė galimybė tobulėti šiems parazitams“.
„Žinoma, nereikia išgąsdinti žmonių, kad šitie paukščiai yra parazitai. Tikrai ne. Tai, kas pavojinga paukščiams, nėra pavojinga žmonėms. Išskyrus tam tikras išimtis. O pavojinga žmogui tuomet, kada pasikeičia ekologinės sąlygos ir tie patys uodai bei kiti kraujasiurbiai padeda reguliariai kandžioti žmones ir apkrėsti infekcijomis“, - pasakojo profesorius.
Riziką suprasti evoliuciniu požiūriu
Nors daugelis žmonių mano, kad maliarija susirgti galima tik svečiuojantis užsienyje, o ypač skurdžiuose ir karščiu pulsuojančiuose tropikų kraštuose, taip sakyti nebūtų visiškai teisinga.
„Tą riziką reikia suprasti evoliuciniu požiūriu. Ką tai reiškia? Patogenų perėjimas iš laukinės gamtos į žmogaus populiaciją tikrai gali įvykti, bet nebūtinai šiandien ar rytoj, tai gali užtrukti šimtmečius“, - teigė G.Valkiūnas.
Profesorius pasakoja, kad paukščiuose parazituojančių organizmų nėra pas žmogų. Nepaisant to, negalima sakyti, kad visa tai nėra aktualu. Sprendžiant šiuos klausimus, mes galime atsakyti į bendrus dalykus, kurie liečia ir sveikatos problemas, ir gamtosauginius dalykus.
„I konferenciją suvažiavo daug žmonių, todėl mes labai sunkiai ir, kaip matote, įtemptai dirbame“, - sakė jis.
Pavojinga paukščiams, nepavojinga žmonėms
G.Valkiūnas pasakoja, kad maliarijos transmisija vyksta Vilniuje. Bet tai yra pavojinga paukščiams, ne žmonėms.
„Tačiau mums reikia apie juos galvoti. Mes eliminavome maliariją ir dabar jos nėra. Buvo tarpukariu. O paukščiai serga ir miršta dabar. Ir mes to nematome, nes sergantis paukštis tupi kur nors pasislėpęs, o tuomet jam labai gera auka gali tapti ir koks katinas. O jų yra visur“, - sakė profesorius.
„Labai geras pavyzdys, kuris įvyko su paukščiais Havajų salose. Jose istoriškai maliarijos paukščių nebuvo, nes nebuvo pernešėjų, o pernešėjai yra uodai. Karo metu kariniai laivai į Havajus įvežė maliarinių uodų. Ir kadangi jie atsirado, prasidėjo transmisija, o kadangi salos yra izoliuotos, ten atsirado labai daug endeminių rūšių. Daugelio rūšių jau net nebėra. – pasakojo G.Valkiūnas. - Paukščių maliarija žmogus neserga, bet tai yra geras modelis, kaip suprasti žmogaus maliariją, nes tirti žmogaus mes negalime, bet kanarėlę užkrėsti eksperimento metu galime. Daugelį eksperimentų, atliktų su kanarėlėmis ir kitais maliariniais gyvūnais, mes ir darome.“
Svarbu tinkamai pasiruošti
Anot profesoriaus, prieš važiuojant į užsienio šalis yra tiesiog būtina tinkamai pasiruošti ir kruopščiai paklaidžioti interneto tinklalapiuose, nes ten galima rasti informacijos, kokie vaistai yra būtini važiuojant į vieną ar kitą šalį.
„Maliarija šiltuosiuose tropikų kraštuose yra kone labiausiai paplitusi liga. Kuomet mes keliaujame, reikia pasiruošti, pasikonsultuoti su gydytoju ir naudoti maliarijos profilaktikos vaistus. Žinoma, tie vaistai yra toksiški, bet kadangi mes važiuojame trumpam, galime juos vartoti, o žmonės, kurie gyvena tuose kraštuose, negali jų vartoti ilgai, nes vaistai pradės kenkti“, - pasakojo profesorius.
