Tyrimai rodo, kad tokius potyrius sukelia visai ne prisilietimas prie pomirtinio gyvenimo, o mirštančių smegenų elektrinio aktyvumo suintensyvėjimas.
Eksperimentuose su žiurkėmis, kai jų širdys sustodavo, buvo stebimas panašus smegenų aktyvumas, kaip gyvūnams esant visiškai sąmoningiems.
Bet signalai buvo iki 8 kartų stipresni. Mokslininkai tvirtina, kad faktas, jog smegenys yra ypatingai aktyvios keletą sekundžių po širdies sustojimo, liudija, kad šis reiškinys yra fizinės, o ne dvasinės prigimties.
Anksčiau buvo teigiama, kad mirštančios smegenys yra nepajėgios atlikti tokios sudėtingos veiklos, todėl mirčiai artimos patirtys turėtų būti kildinamos iš sielos.
Tačiau tai reiškia, kad atsidūrus ant mirties slenksčio atsitinka kažkas, kas dar sąmoningas smegenis įstumia į aukščiausio sužadinimo būseną ir gali sukelti vizijas ir pojūčius, siejamus su mirčiai artimomis patirtimis.
Kas penktas žmogus, kuriam buvo sustojusi širdis, tvirtina, kad būdamas „kliniškai“ miręs, išgyveno kito pasaulio patirtis.
Paprastai mirčiai artimos patirtys apima keliavimą tuneliu į ryškią šviesą, buvimą atskirai nuo kūno, susitikimą su seniai mirusiais artimaisiais ar angelais ir savotišką „gyvenimo apžvalgą“.
Kai kurie žmonės, išgyvenę mirčiai artimas patirtis, sugrįžta labai pasikeitę, jų požiūris į gyvenimą tampa visiškai kitoks, jie iš naujo atranda religiją.
Bet daugelis mokslininkų mano, kad mirčiai artimos patirtys yra ne kas kita, kaip haliucinacijos, atsiradusios dėl mirštančių smegenų.
Per naują tyrimą žiurkėms, kurioms buvo dirbtinai sustabdyta širdis, pritaikius nuskausminimą, buvo registruojami elektriniai nervų impulsai.
Per 30 sekundžių po širdies sustojimo visi gyvūnai patyrė trumpą visa apimančią labai sinchronizuotos smegenų veiklos bangą.
„Mes nustebome, kokio aukšto lygio tas aktyvumas, - sakė vienas iš tyrimo autorių, George'as Mashouras iš Mičigano universiteto. - Tiesą sakant, esant arti mirties daugelis žinomų elektrinių sąmonės signatūrų viršijo lygius, fiksuojamus esant budrioje būsenoje. Tai rodo, kad ankstyvoje klinikinės mirties stadijoje smegenys geba atlikti gerai organizuotą elektrinę veiklą“.
Anksčiau buvo laikoma, kad smegenų veikla baigiasi, kai sustoja širdis.
Tyrimui vadovavęs Jimo Borjiginas iš Mičigano universiteto sakė: „Šis tyrimas rodo, kad deguonies trūkumas ar tiek deguonies, tiek gliukozės trūkumas, sustojus širdžiai, gali stimuliuoti smegenų aktyvumą, kuris būdingas sąmoningai būsenai. Tai yra pirmasis mokslinis mirčiai artimų patirčių, apie kurias pasakoja dauguma išgyvenusiųjų po širdies sustojimo, paaiškinimas“.
Tačiau kai kurie kiti mokslininkai atsargiai vertina šio tyrimo galimybes paaiškinti, kas su žmogumi darosi mirštant.
Chrisas Chambersas iš Kardifo universiteto pripažįsta, kad galimybė susieti neuronų veiklos suaktyvėjimą ir sąmonę labai vilioja, bet yra dvi kliūtys tam padaryti.
„Visų pirma, mes nežinome, iki kokio lygio apskritai žiurkės yra sąmoningos, todėl nežinome, ką reiškia tas aktyvumas. Antra, net jeigu žiurkės yra sąmoningos, vien iš jų smegenų veiklos daryti išvadą, kad šie veiklos suintensyvėjimai atspindi sąmonę, būtų nelogiška, lygiai kaip ir tvirtinti priešingą dalyką. Kad įveiktume šias kliūtis, turime atlikti tyrimą su žmonėmis ir susieti smegenų veiklos pokyčius su tuo, ką jie pasakoja apie savo patirtis“, - sakė mokslininkas.
Parengė Jurgita Noreikienė
