„Mechaninė palydovo gamybos dalis jau beveik baigta, iš aviacinio aliuminio pagamintas korpusas, komponentai jungiami į vieną visumą. Dabar komanda susitinka atlikti sukimo testų, magnetinės orientacijos bandymų“, - sako projekto techninės dalies vadovas Domantas Bručas.
„LitSat-1“ jau siunčia signalus į specialius prietaisus, stovinčius vos už keliasdešimties centimetrų. Nors atstumas iš pirmo žvilgsnio itin menkas, tačiau analogišku principu „LitSat-1“ bus stebimas ir iš kosmoso.
KTU mokslininkai jau patikrino ir ryšį su palydovu: testų metu iš palydovo gaunami signalai atspindėjo palydovo poziciją, jo vartymosi ir judėjimo trajektoriją.
„Šie testai yra būtini norint užtikrinti, kad ir tuomet, kai palydovas bus nematomas plika akimi, komandos nariai apie jį žinos viską. Sklandus ryšys yra būtina sąlyga, kad apie „Misijos Lituanica 80“ įvykdymą sužinotų ir visa tauta - tai patvirtins pirmieji iš kosmoso atskrieję lietuviški žodžiai“, - sako vienas palydovo kūrime dalyvaujančių studentų Algis Karpavičius.
Artimiausiu metu A. Karpavičius su kitais komandos nariais susitiks atlikti ir kitų palydovo bandymų.
Planuojama, kad palydovas „LitSat-1“ galutinai pabaigtas bus rugsėjo viduryje, o transportinis laivas „Orbital Cygnus“ jį nuo žemės pakels gruodžio 8-ąją.
Už pirmojo lietuviško palydovo paleidimą į kosmosą atsakinga JAV kompanija „Nanoracks“. Iki „LitSat-1“ pakilimo „Johnson Space“ centre Hiustone dar bus atliekami kontroliniai palydovo patikrinimai.
