Šis narkotikas paplitęs Lotynų Amerikoje ir yra nusikalstamo pasaulio mėgstama poveikio priemonė. Jis neturi nei skonio, nei kvapo. Todėl paprastai jo įdedama aukai į gėrimą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Kolumbijos policija užfiksavo apie 1200 preparato panaudojimo atvejų.
„Jie išeina iš vakarėlio ir po trijų dienų nubunda ant parko suoliuko, neturėdami nei daiktų, nei pinigų“, - aiškina Bogotos ligoninės slaugytoja, kas savaitę susidurianti su keletų skopolamino aukų, Maria Fernanda Villota.
Tarp aukų – ir JAV ambasados darbuotojai, ir viduriniosios klasės kolumbiečiai.
Skopolaminas taip pat naudojamas medicinoje, gydant sergančiųjų Parkinosno liga drebėjimą. Skopolaminas blokuoja neuromediatorius, perduodančius informaciją į tą smegenų dalį, kurioje saugomi trumpalaikiai prisiminimai. Todėl viską, kas su žmogumi įvyko po narkotiko pavartojimo, smegenys tiesiog neįsimena. Be to, preparatas žmones daro gerokai sukalbamesnius.
Yra žinoma atvejų, kai skopolaminas buvo naudojamas kaip „tiesos serumas“. Pavyzdžiui, taip jų naudojo nacių „mirties angelas“ Josefas Mengele. Septintajame dešimtmetyje su skopolaminu buvo atliekami abejotini eksperimentai.
Nuo aštuntojo dešimtmečio skopolaminas galutinai persikėlė į nusikaltėlių arsenalą. Nusikaltėliai jį naudojo, prievartaudami moteris, švarindami namus ir butus ir netgi išnaudodami vaikus. Aukos netgi naudojamos atlikti nusikaltimams. „Duosiu tau šautuvą ir liepsiu ką nors nužudyti, ir tu tai padarysi“, - sako toksikologas Camilo Uribe iš San Chose universitetinės ligoninės. Tai ypač patogu, nes narkotiko paveikta auka praktiškai nieko neprisimena.
Tiesa, ši priemonė turi ir piktadariams nepageidaujamą šalutinį poveikį – kartais aukos labai susijaudina, tampa ypač agresyvios ir užpuola pačius nusikaltėlius.
Parengė Jurgita Noreikienė
