Kalbėdamas dokumentinio filmo apie jo gyvenimą premjeroje, fizikos teoretikas sakė: „Aš galvoju, kad smegenys yra kaip programa galvoje, kuri yra kaip kompiuteris, todėl teoriškai turėtų būti įmanoma nukopijuoti smegenis į kompiuterį ir taip sukurti savotišką pomirtinį gyvenimą. Tačiau tai toli peržengia dabartines mūsų galimybes. Aš manau, kad tradiciškai suprantamas pomirtinis gyvenimas yra pasaka žmonėms, kurie bijo tamsos“.
71 metų S.Hawkingas praėjusią savaitę pareiškė, kad nepagydomai sergantys ligoniai turi teisę užbaigti savo gyvenimą. Jam pačiam, sulaukus 21 metų, buvo diagnozuota motorinių neuronų liga. Gydytojai jam davė 2-3 metus gyventi.
„Visą savo gyvenimą gyvenau su ankstyvos mirties grėsme, todėl nemėgstu švaistyti laiko“, - sakė S.Hawkingas, naudodamas kompiuteriu sugeneruotą balsą, kurį jis valdo veido raumenimis ir vienos akies mirksniais.
Dokumentiniame filme pasakojama apie gabų moksleivį su neįskaitoma rašysena, studentą, kuris mėgo Oksfordo universiteto gyvenimą, o vėliau savo atradimais nustebino pasaulį.
Filme S.Hawkingo sesuo Mary pasakoja, kad brolis nuo vaikystės buvo labai smalsus. Kai sesuo dovanų gavo lėlių namą, Stephenas iš karto į jį įvedė vandentiekį ir elektrą. Pasak sesers, ginčytis su broliu būdavo beprasmiška, jis visada surasdavo nesutriuškinamų argumentų.
Filme pasakojama ir apie S.Hawkingo, prikaustyto prie vežimėlio, mokslinę veiklą, ir apie šeimyninį gyvenimą su pirmąja žmona Jane, su kuria jis susilaukė trijų vaikų. Santuoka iširo, vėliau S.Hawkingas vedė vieną iš savo slaugytojų Elaine Mason.
Parengė Jurgita Noreikienė
