Toks patentas rugsėjo 24-ąją suteiktas Kalifornijoje veikiančiai bendrovei „23andMe”, kurios veiklos sritis – asmeninė genomika.
Genomika – tai biologijos mokslų šaka, tirianti organizmų genomus – genetinę medžiagą, užkoduotą DNR. „23andMe” pagrindinė veikla – klientų DNR analizė, siekiant informacijos apie sveikatą ir paveldimumą, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis „Wall Street Journal”.
Bet dabar bendrovė žengė kur kas toliau – žmogaus su tam tikromis savybėmis kūrimo link. „23andMe” išrasta technologija „Gametos (lytinės ląstelės. – Red.) donoro parinkimas, atsižvelgiant į genetinius skaičiavimus” galėtų būti naudojama vaisingumo klinikose.
Būsimi tėvai, kurie apvaisinimui naudotųsi svetima sperma arba kiaušialąste, donorą galėtų pasirinkti ne pagal nuotraukas ir šeimos istoriją, o pagal genus.
Kad būtų galima atlikti tokius skaičiavimus, klinikos pirmiausia turėtų ištirti klientų ir donorų genomus, o informaciją įdėti į duomenų bazę.
Tuomet pagal iš anksto pareikštus būsimų tėvų pageidavimus kompiuterinė programa palygintų galimus genų derinius ir parinktų donorą, kuris labiausiai atitiktų norimą rezultatą.
„23andMe”, kuriai vadovauja vieno „Google” įkūrėjų Sergejaus Brino buvusi žmona Anne Vojcicki, teigia, jog šią technologiją kūrė tam, kad po dirbtinio apvaisinimo gimtų sveikesni vaikai.
Mat kompiuterinė programa galėtų surasti tuos donorų ir gavėjų genų derinius, kurie lemtų mažiausią tikimybę ateityje susirgti vėžiu ar širdies ligomis.
Esą bendrovės patente nurodyta galimybė parinkti vaikui pageidaujamą plaukų ar akių spalvą – tik žaidimas, norint atskleisti visuomenei naujas galimybes. Neva tokia realybė – dar tolima.
Bet kritikai netyli – išradimą vadina neetišku ir sako, kad ateina nauji socialinės nelygybės laikai, kai turtingesni žmonės galės susilaukti stipresnių, gražesnių ir protingesnių vaikų.
Kiti mano priešingai: kodėl drausti tėvams siekti savo atžalai visko, kas geriausia?
Bet kuriuo atveju mokslininkai pripažįsta – naujoji technologija žmoniją atves į naują erą.
„Šis išradimas labai prisidėjo prie to, kas buvo atlikta iki šiol – jis žymi naują požiūrį.
Jau kalbame ne tik apie ligų paveldimumo reguliavimą, bet ir kitus bruožus”, – mokslo žurnale „Genetics in Medicine” rašė Gento (Belgija) bioetikos instituto mokslininkė Sigrid Sterckx.
Jai pritarė Stanfordo universiteto biotechnologijų patentų ekspertas Jacobas Sherkow: „Anksčiau mintis apie kūdikius mėgintuvėliuose kėlė pasibjaurėjimą, o šiandien tai – nuobodi kasdienybė.
Šis išradimas – tai ir signalas pasauliui, galvojant, kokia bus jo tolesnė ateitis.”
