Švedijos karališkoji mokslų akademija skyrė šią premiją „už sudėtingų cheminių sistemų daugiamačių modelių išplėtojimą“.
83 metų Austrijos ir JAV pilietis A.Karplusas, 66 metų JAV ir Didžiosios Britanijos pilietis M.Levittas ir JAV bei 72 metų Izraelio pilietybę turintis A.Warshelis kūrė kompiuterines simuliacijas, kurios padeda suprasti ir prognozuoti cheminius procesus.
Pasak Akademijos, jų darbai padėjo sukurti itin vaizdžius kompiuterinius modelius, „kurie tapo gyvybiškai svarbiais daugumai pasiekimų, daromų chemijoje mūsų dienomis“.
Remiantis tais modeliais, galingos kompiuterinės programos gali būti naudojamos prognozuoti sudėtingesnius cheminius procesus ir atveria farmacijos inžinieriams bei chemijos pramonės specialistams galimybę greičiau spręsti problemas.
Tokie procesai gali trukti trumpiau nei milisekundę, tačiau juos būtų itin sudėtinga prognozuoti pagal įprastus algoritmus, modeliuojant žingsnis po žingsnio.
Savo modelį, skirtą cheminėms reakcijoms prognozuoti, šie trys mokslininkai kūrė derindami klasikinę ir kvantinę fiziką.
Tokios reakcijos gali vykti, pavyzdžiui, tarp pramoninių cheminių medžiagų ar fermentams skaidant molekules ląstelėje.
Naudojant jų pasiūlytus metodus, galima apskaičiuoti daug daugiau potencialių virsmų, tačiau tokie skaičiavimai reikalauja nepaprastai pajėgių kompiuterių.
„Metodų, kuriuos sukūrė Martinas Karplusas, Michaelas Levittas ir Arieh Warshelis, privalumas – jog jie universalūs, – nurodė Nobelio komitetas. – Jie gali būti naudojami tiriant įvairiausias chemijos sritis: nuo gyvybės molekulių iki chemijos pramonės procesų.“
„Mokslininkai gali optimizuoti saulės baterijas, motorinių transporto priemonių katalizatorius ir netgi vaistus, tačiau tai tėra keli pavyzdžiai“, - priduria jis.
Kaip nurodė Švedijos akademija, M.Karplusas bendradarbiauja su Strasbūro universitetu Prancūzijoje ir Harvardo universitetu Jungtinėse Valstijose.
M.Levittas yra Stanfordo universiteto medicinos mokyklos profesorius, o A.Warshelis dirba Pietų Kalifornijos universitete Los Andžele.
Per Stokholme vykusią spaudos konferenciją A.Warshelis sakė telefonu „nepaprastai apsidžiaugęs“, kai vidury nakties buvo pažadintas Los Andžele ir sužinojo, kad laimėjo prestižinį apdovanojimą. Jis tikisi dalyvauti gruodį Švedijos sostinėje vyksiančioje Nobelio premijų teikimo ceremonijoje.
„Trumpai tariant, mes sukūrėme būdą, kaip į kompiuterius būtų galima įvesti baltymo struktūrą ir galiausiai tiksliai išsiaiškinti, kaip jis veikia“, – aiškino A.Warshelis.
Šie trys mokslininkai pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,17 mln. litų) piniginį prizą.
Nuo 2001-ųjų iki 2011 metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.
Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną – jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.
Praėjusiais metais Nobelio už pasiekimus chemijos srityje atiteko amerikiečiams mokslininkams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už proveržį sukėlusius tyrimus, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką.
