Tai daugiau nei kilometro skersmens uolos gabalas, lekiantis į Žemę 15 km per sekundę greičiu.
Mokslininkų skaičiavimais, jis milžinišku greičiu gali rėžtis į Atlanto vandenyną.
Jo smūgio jėga būtų lygi 44800 megatonoms trotilo.
Tiesa, tikimybe, kad asteriodas susidurs su žeme, lygi 0,3 proc., tačiau tai yra 50 proc. didesnė rizika, nei visų kitų asteroidų.
Per visą Žemės planetos istoriją buvo ne vienas susidūrimas su asteroidais. Prieš 65 mln. metų vienas iš jų nulėmė dinozaurų eros pabaigą.
Asteroidas 1950 DA buvo atrastas 1950 m. vasario 23 dieną ir buvo stebimas 17 dienų, o tada pradingo iš akiračio pusei šimtmečio.
2000 m. gruodžio 31 dieną užregistruotas objektas buvo atpažintas kaip „pamestasis“ asteroidas 1950 DA.
Stebėjimai rodo, kad asteroidas savo orbita apsisuka per 2,1 valandos – tai antra spagal greitumą apsisukimas tokio dydžio asteroidui.
Nors asteroido galimybė susidurti su Žeme palyginti nemaža, mokslininkai ramina – per kelis šimtus metų iki galimo susidūrimo žmonija ras būdą, kaip jį nukreipti.
Vienas iš galimų metodų – padengti asteroido paviršių kreida, anglimi ar balto stiklo granulėmis. Tai pakeistų asteroido savybes atspindint Saulės šviesą, ir jis imtų judėti kita trajektorija.
Parengė Jurgita Noreikienė
