Žvaigždė GD 61 ir jos planetų sistema nuo Žemės nutolusi apie 150 šviesmečių. Pasak astronomų, šioje sistemoje potencialiai egzistuoja gyvybei tinkamos sąlygos, kaip Žemėje.
Formuojantis mūsų Saulės sistemai, daugybė vandens turinčių asteroidų susidūrė su Žeme ir atnešė į ją vandenį, suformuodami didžiulius vandenynus. Tai – pirmasis kartas, kai mokslininkai rado tokią pat vandens atsiradimo sistemą ne saulės sistemoje.
„Vandens atradimas dideliame asteroide reiškia, kad GD 61 sistemoje ir, tikėtina, aplink nemažai kitų motininių žvaigždžių, egzistavo, ir galbūt tebeegzistuoja, sudedamosios dalys, galinčios sudaryti gyvenamas planetas“, - sakė Jay Farihi iš Kembridžo astronomijos instituto.
Jis kartu su kolegomis naudojo NASA Hablo kosminio teleskopo duomenis, tirdami žvaigždės sistemą. Jų atradimai buvo paskelbti žurnale „Science“.
Jų tirtas asteroidas gana panašus į Cererą – didžiausią Saulės sistemos asteroidą. Apie 26 proc. jo masės sudaro vanduo. Ir Cereroje, ir naujajame asteroide vandens procentais daugiau, nei Žemėje. Cerera dėl savo dydžio vienu metu net buvo laikoma planeta.
Astronomai taip pat atrado, kad GD 61 atmosferoje yra magnio, silicio, geležies ir deguonies. Tai reiškia, kad mirštanti žvaigždė įsiurbė ir išskaidė asteroidą. Po milijardų metų ir mūsų Saulė įsitrauks planetas ir asteroidus ir juos praris, kaip tai padarė GD 61.
Pasak J.Farihi ir jo komandos, jų atradimas tam tikra prasme nusako ir mūsų ateitį. Maždaug po šešių milijardų metų kitų planetų gyventojų astronomai galės studijuoti mūsų planetų sistemą ir padaryti išvadą, kad Žemėje galėjo egzistuoti gyvybė.
Parengė Jurgita Noreikienė
