Lapkričio vakarais vakaruose horizonto link svirs Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, šiaurės rytuose Vežėjo žvaigždyne ryškumu išsiskirs Vežėjo žvaigždė Kapela, rašo „Lietuvos rytas“.
Pietvakariuose besileidžiančiame Erelio žvaigždyne žvilgsnį trauks Altayras, rytuose Jaučio žvaigždyne švytės oranžinis Aldebaranas. O į vakarus nuo zenito pasislinkusioje Gulbėje savo baltą šviesą skleis Denebas.
Aukštai pietuose kulminuos Pegaso žvaigždynas, kurio šviesiausios žvaigždės sudaro įspūdingo dydžio kvadratą. Į kairę nuo jo drieksis Andromedos žvaigždžių eilė, palei kurią bus galima susirasti ir plika akimi matomą kaimyninę galaktiką M 31, vadinamą Andromedos ūku.
Žemiau Andromedos ir Pegaso žvaigždynų bus galima nesunkiai susirasti ir zodiakinius Avino, Žuvų, Vandenio, Ožiaragio žvaigždynus.
Venera-Vakarinė vėl pasirodys vakaro danguje ir trumpam po Saulės laidos itin ryškiai spindės neaukštai palei vakarų horizontą Šaulio žvaigždyne.
Jupiteris visą naktį spindės aukštai iškylančiame Dvynių žvaigždyne. Marsas nuo vidurnakčio iki ryto švytės Mergelės žvaigždyne, o mėnesio pabaigoje persislinks į Mergelę.
Saturną lapkričiui baigiantis bus galima išvysti rytais tekančiame Svarstyklių žvaigždyne. Lapkričio 26 d. Saturnas visiškai glaudžiai suartės su Merkurijumi. Abi planetas tuomet skirs mažesnis nei pusės laipsnio kampinis atstumas.
Merkurijus lapkričio viduryje atsidurs šiemet palankiausioje jį stebėti padėtyje. Lapkričio 18 d. pasiekęs didžiausią kampinį nuotolį nuo Saulės į vakarus (vakarinė elongacija) ir švytėdamas kaip -0,5 ryškio žvaigždė, jis bus matomas paryčiais į rytus nuo ryškiausios Mergelės žvaigždyno žvaigždės Spikos.
Nuo lapkričio 14 iki 21 d., kaip ir kasmet, reiškiasi leonidų meteorų srautas. Šiemet stebėti leonidų krintančias žvaigždes trukdys pilnas Mėnulis, savo šviesa nustelbsiantis nemažai meteorų žybsnių, tad išvysti bus galima tik ryškiausius.
Lapkričio paryčių danguje, pasitelkę paprastus lauko žiūronus, galėsime stebėti kometų paradą – net 4 kometos skros Lietuvos padangę! Tai gana retas reginys.
Dar rugsėjį astronomai tikėjosi pamatyti danguje tik dvi gana ryškias kometas: artėjančią prie Saulės kometą ISON (C/2012 S1) ir kometą „2P/Encke”. Trečioji kometa LINEAR (C/2012 X1) pagal savo ryškį turėjo būti matoma tik pro galingesnius teleskopus, bet ji pateikė dovanėlę ir dėl joje įvykusio sprogimo sušvito net 100 kartų skaisčiau.
Ketvirtosios uodeguotosios viešnios Lovejoy kometos (C/2013 R1) iš viso buvo nelaukiama – ją tik šių metų rugsėjo mėnesį atrado kometų medžiotojas australas Terry Lovejoy. O labiausiai astronomų ir žiniasklaidos išgarsintoji ir pavadinta šimtmečio kometa ISON (C/2012 S1) šviesės ne taip sparčiai, kaip buvo prognozuota, tačiau šį mėnesį ji pasieks plika akimi matomo šviesulio ryškį.
Šios ir kitų kometų padėtį tarp žvaigždžių galite pasitikslinti adresu: https://theskylive.com/ison-tracker arba www.heavens-above.com.
Jei ISON kometa atlaikys lapkričio 28 d. įvyksiantį jos prisiartinimą prie Saulės, gruodžio mėnesio danguje ji gali sušvisti taip ryškiai, kaip pilnatis ir turi būti matoma net dieną!
Šito tikėdamiesi kai kurie astronomai ją ir vadina šimtmečio kometa.
