Raketai kylant į tamsų nakties dangų, misijos stebėtojai reguliariais intervalais pranešdavo, kad viskas vyksta „normaliai“.
Praėjus maždaug valandai po starto kosmodromo direktorius Zhang Zhenzhongas paskelbė darbuotojams, kad misija prasidėjo sėkmingai.
Mėnuleigis turėtų nusileisti Mėnulyje gruodžio viduryje. Šis aparatas tyrinės mūsų planetos palydovo paviršių ir ieškos naudingųjų iškasenų.
„Yutu“ yra trečio modelio ratinis aparatas, važinėsiantis Mėnulio paviršiumi: prieš kelis dešimtmečius Sovietų Sąjunga ten pasiuntė du mėnuleigius „Lunachod“, o JAV astronautai elektromobiliu „Lunar Roving Vehicle“ (LRV) per tris paskutines „Apollo“ misijas.
Šio starto sėkmė žymės svarbią gairę Kinijos kosmoso tyrimų programoje, pagal kurią numatoma maždaug 2020 metais įkurti nuolatinę orbitinę bazę, o galiausiai – pasiųsti žmones į Mėnulį.
„Be astronauto nuskraidinimo į kosmosą, ši kosminė misija, ko gera, yra pati sudėtingiausia, kokios ėmėsi Kinija“, – naujienų agentūrai AFP sakė kosminių technologijų analitikas Morrisas Jonesas iš Australijos.
„Be to Kinija taps trečiąja šalimi, minkštai nutupdžiusia kosminį aparatą Mėnulyje“, – pridūrė jis.
Pekinas sparčiai vysto savo kosminę programą, vadovaujamą kariškių ir pabrėžiančią didėjantį šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje, jos technologinius pajėgumus ir valdančiosios Komunistų partijos gebėjimą sukurti gerovę valstybėje, anksčiau kentėjusioje nuo didelio skurdo.
Pirmasis Kinijos sukonstruotas Mėnulio zondas „Chang'e 1“ buvo paleistas 2007 metais, bet savo misija jis baigė įsirėžęs į mūsų planetos palydovo paviršių.
Antrasis – „Chang'e 2“ – kelionę pradėjo trejais metais vėliau ir, apskriejęs aplink Mėnulį, buvo pasiųstas į tolimąjį kosmosą stebėti vieno asteroido.
Lapkričio pabaigoje Kinija pristatė savo pirmojo mėnuleigio modelį: aukso spalvos šešiaratį aparatą su saulės baterijomis, panašiomis į sparnus.
Vėliau šis aparatas buvo pavadintas „Yutu“ – „Nefritiniu triušiu“ – pagal balsavimą internete, kuriame dalyvavo per 3 mln. žmonių.
Pasak legendos, triušio pavidalas matomas ant mėnulio disko. Tuo tarpu Vakarų šalyse Mėnulyje tradiciškai įžvelgiamas žmogaus veidas arba žmogaus figūra.
Pagal senovinį kinų padavimą, baltasis triušis yra nemirtingumo piliulę prarijusios Mėnulio deivės Čangės palydovas, amžinai gaminantis gyvybės eliksyrą.
Mėnuleigio misijos vadovas Ouyang Ziyuanas sakė „Xinhua“, kad minėtas senovinis tikėjimas susijęs su atvaizdu, kurį sudaro dėmės, Mėnulio paviršiuje atsiradusios nuo asteroidų smūgių.
„Mėnulio paviršiuje yra kelios tamsios dėmės; senovėje mūsų žmonės įsivaizdavo, kad yra mėnulio rūmai, osmantų medžiai ir nefritinis triušis“, – aiškino jis.
Mėnuleigį sukonstravęs Šanchajaus aerokosminių sistemų inžinerijos tyrimų institutas teigia padaręs kelis technologinius proveržius, kurdamas šį aparatą.
Institutas, priklausantis Kinijos aerokosminių mokslų ir technologijų korporacijai, susijusiai su karine pramone, nurodė, jog tarp šių naujovių buvo ir mėnuleigio „autonominė“ navigacijos sistema bei jo ratai, kurie turėtų gerai sukibti su puriu Mėnulio paviršiumi.
Šis zondas gali įveikti iki 30 laipsnių įkalnę ir nuvažiuoti 200 metrų per valandą, sakė jo konstruktoriai.
Mėnuleigio pristatymas įvyko tą pačią dieną, kai Indija ruošėsi pasiųsti į kosmosą savo pirmą Marso tyrimų aparatą ir tapti pirmąja Azijos šalimi, kurios zondai pasies Raudonąją planetą.
Kinijos kosminė programa per pastarąjį dešimtmetį padarė reikšmingą pažangą. Spalį Kinija paminėjo savo pirmojo pilotuojamo kosminio skrydžio 10 metų sukaktį.
