Planeta, kuriai suteiktas kodinis vardas „HD 106906 b“ ir kurios masė yra maždaug 11 kartų didesnė nei Jupiterio, sukasi aplink į Saulę panašią žvaigždę. Neįprasta tai, kad žvaigždę ir planetą skiriantis atstumas yra 650 kartų didesnis nei Žemės orbitos aplink Saulę, skelbia Phys.org.
Šis atradimas meta iššūkį esamoms planetų ir žvaigždžių sistemų formavimosi teorijoms.
„Šios žvaigždės sistema yra ypatingai žavinga, nes joks esamas planetų ar žvaigždžių formavimosi modelis negali paaiškinti to, ką mes pamatėme“, – teigia tyrimui vadovavusi Vanessa Bailey iš Arizonos universiteto Astronomijos departamento.
Manoma, kad arti žvaigždžių esančios planetos, tokios kaip Žemė, susiformuoja iš mažų kosminių kūnų, tokių kaip asteroidai. Tokių kosmoso šiukšlių įprastai lieka naujai susiformavusios žvaigždės apylinkėse. Tačiau šis procesas vyksta per lėtai, kad planetos susiformuotų taip toli nuo žvaigždės, kaip yra „HD 106906 b“.
Kitas būdas – milžiniškos planetos gali susiformuoti vykstant greitiems, tiesioginiams medžiagos susidūrimams. Visgi pirmapradžiai žvaigždžių diskai retai turi pakankamai masės išoriniuose sluoksniuose, kad iš jos susiformuotų tokios planetos, kaip „HD 106906 b“.
Svarstomos ir alternatyvios hipotezės, pavyzdžiui, dvinarių žvaigždžių sistemų formavimasis. „Dvinarė žvaigždžių sistema gali susiformuoti, kai daugiau ar mažiau nepriklausomuose dujų telkiniuose gimsta dvi žvaigždės ir jos skrieja pakankamai arti viena kitos, kad sukurtų bendrą gravitacinę trauką bei išsilaikytų pastovioje orbitoje, – aiškina V.Bailey. – Įmanoma, kad „HD 106906 b“ atveju žvaigždė ir planeta susiformavo nepriklausomai, tačiau planetai nepakako medžiagos, kad ji taptų žvaigžde.“
Anot V.Bailey, šio scenarijaus problema ta, kad dvinarės sistemos žvaigždžių svoriai negali skirtis daugiau nei 10 kartų. „Mūsų atveju, kūnų svoriai skiriasi daugiau nei šimtą kartų, – aiškina ji. – Toks didžiulis svorių skirtumas nenumatomas dvinarių žvaigždžių sistemų formavimosi teorijose.“
„HD 106906 b“ amžius yra tik 13 mln. metų (palyginimui, Žemė susiformavo prieš maždaug 4,5 mlrd. metų). Ši jauna planeta yra įkaitusi ir tebešvyti dėl formavimosi metu kylančios trinties. Jos paviršiaus temperatūra siekia apie 1,5 tūkst. laipsnių pagal Celsijų.
