„Curiosity“ duomenis analizuojančių mokslininkų grupė sugalvojo naują metodą, kurį taikant galima itin tiksliai datuoti Marso uolienas. Iki šiol uolienų amžiaus spėjimai būdavo apytikriai, sudaromi vertinant kraterių skaičių.
Svarbius atradimus tyrėjų grupė pristatė šešiuose naujuose moksliniuose straipsniuose, kurie buvo publikuoti gruodžio 9 d. žurnale „Science“. Tyrimų rezultatai aptarti Amerikos geofizikų sąjungos (AGU) kasmetinėje rudens konferencijoje, kuri vyko San Franciske.
„Curiosity“ mokslininkų komanda atskleidė, kad natūralių Marso erozijos procesų tyrinėjimai galėtų nukreipti marsaeigį į tas planetos paviršiaus vietas, kuriose didesnė tikimybė aptikti kadaise egzistavusių gyvybei palankių sąlygų požymių.
Išdžiuvęs priešistorinis gėlavandenis ežeras Jelounaifo įlankos teritorijoje (Geilo krateris) marsaeigio buvo ištyrinėtas šiemet. Duomenų analizė byloja, kad ežeras iki išgaravimo tyvuliavo milijonus ar net dešimtis milijonų metų. Kai Marso atmosfera išretėjo, ežero vanduo išgaravo.
Be to, tikėtina, kad ežeras galėjo egzistuoti dar prieš 3,7 mlrd. metų, o tai yra gerokai vėliau nei buvo manoma iki šiol. Tai reikštų, kad gyvybei palankios sąlygos Marse buvo ilgiau nei manyta.
Keičia misijos kryptį
„Curiosity“ kolektyvas paskelbė keičiantys pagrindinį misijos dėmesio objektą: nuo šiol marsaeigis ieškos nebe gyvybei palankių terpių, o organinių molekulių – sudedamųjų mums žinomos gyvybės elementų.
Kodėl? Tyrėjai įsitikinę: jų sugalvotas būdas didina šansus, kad nuosėdinių Marso uolienų kloduose gali būti rasta organikos.
„Situacija dabar yra tokia: keičiame misijos tyrimų kryptį. Mes nusprendėme nebeieškoti gyvybei palankių aplinkų – nusprendėme pradėti ieškoti tas aplinkas sudarančių elementų, kuriuose gali būti organinės kilmės anglies, – per spaudos konferenciją paaiškino „Curiosity“ misijos vadovas, Kalifornijos technologijų instituto Pasadenoje tyrėjas Johnas Grotzingeris. – Tai žingsnis, kurį reikėjo žengti, ieškant gyvybės pėdsakų Marse.“
Jo teigimu, Jelounaifo įlankos ežeras buvo maždaug 48 km ilgio ir 5 km pločio. Regolito pavidalo grunto mėginius ištyrė miniatiūrinės „Curiosity“ cheminės laboratorijos „SAM“ ir „CheMin“. Mėginių analizė parodė, kad išdžiuvusio ežero dugno uolienose esama daug filosilikatinio molio mineralų. Tokie molio mineralai susidaro neutralaus pH vandenyje, kuris tinkamas gėrimui ir gyvybės formavimuisi.
„Curiosity“ atrado, kad smiltelių pavidalo nuosėdinėse uolienose esama požymių aplinkos, kuri galėjo būti tinkama Marso biosferos egzistavimui, – vieną iš minėtų šešių straipsnių pacitavo J.Grotzingeris. – Tokia vandeninga aplinka charakterizuojama neutraliu pH lygmeniu, mažu druskingumu ir oksidacijos-redukcijos reakcijose susidariusių geležies bei sieros junginių.“
Marsaeigis kaimyninėje planetoje yra aptikęs svarbiausių gyvybei cheminių elementų – anglies, vandenilio, deguonies, sieros, azoto ir fosforo. Tačiau organinių molekulių pėdsakų dar tebeieškoma.
Šiuo metu „Curiosity“ 9 km ilgio kelionėje rieda prie Šarpo kalno papėdės – pirminio misijos tikslo. Jį tikimasi pasiekti 2014 m. pavasarį. Pakeliui marsaeigis sustoja tose vietose, kur nuosėdinės uolienos veikiamos vėjo erozijos ir kur gali būti išlikusių organinių molekulių.
