Vykstant politinei protesto akcijai, valdžia dažnai būna linkusi sumenkinti jo mastą, o jo organizatoriai – atvirkščiai, išpūsti. Todėl aklai pasitikėti viešai spekuliuojamais skaičiais negalima.
Nors idealios formulės nėra, apytiksliai suskaičiuoti minioje esančių žmonių skaičių galima. Ir būdų yra ne vienas.
Bene paprasčiausią būdą dar prieš pusšimtį metų sugalvojo Kalifornijos universiteto (Berklis) žurnalistikos profesorius Herbertas Jacobsas. Naudojant jo vardu pavadintą metodą, reikia sužinoti (arba apskaičiuoti) užimamos erdvės plotą ir įvertinti, kokia dalis bei kaip tankiai yra užpildyta. Jei tankumas minios priekyje ir gale skiriasi, minią galima suskirstyti į kelias dalis.
Tai žinant belieka skaičiuoti. Tą galima daryti dviem būdais. Pirmasis – suskaičiuoti mažesniame plote (pvz., 5 kvadratiniuose metruose) esančių žmonių skaičių ir padauginti iš apytikslio tokių „kvadratų“ skaičiaus. Jei žmonių tankis skiriasi, tai teks daryti kelis kartus.
Antrasis būdas ne toks tikslus. H.Jacobsas nustatė, kad nesusigrūdusioje minioje vienam žmogui tenka vidutiniškai 0,9 kvadratinio metro, tankioje minioje – 0,4 kv. m, o kai žmonės smarkiai susigrūdę, vienam tenka tik 0,23 kv. m. Taigi įvertinus, ar žmonės smarkiai susispaudę, belieka bendrą plotą padalinti iš pasirinkto skaičiaus.
Žiūrint iš šono įvertinti situaciją dažnai būna sunkiau, todėl atliekant skaičiavimus patariama pažvelgti į minią iš aukščiau, o jei nėra galimybės pasilypėti aukščiau – bent nufotografuoti žmones iš aukščiau. Policijos pareigūnai ir kitos tvarką užtikrinančios tarnybos didesnio masto renginiuose įprastai pasitelkia sraigtasparnius arba stebi situaciją iš oro naudodami bepiločius robotus. Taigi jiems atlikti tokius skaičiavimus būna paprasčiau.
Jei minia juda (pavyzdžiui, vyksta masinės eitynės), įprastai skaičiuojama, kiek žmonių praeina pro stebintįjį per nustatytą laiką, o tuomet belieka sulaukti „uodegos“ ir padauginti skaičius.
