Šią istoriją aprašantis vietos laikraštis „La Liberté“ pažymi, kad straipsnis galėjo pasirodyti dar liepos mėnesį, tačiau likus dienai iki jo publikavimo profesorė kreipėsi į teismą ir žiniasklaidos veiksmai buvo suvaržyti. Po kelių mėnesių svarstymų ieškinys buvo atmestas ir lapkričio 30 dieną straipsnis išvydo dienos šviesą. Nei Fribūro universiteto Medicinos departamento profesorės, nei nukentėjusių studentų vardai jame neminimi.
Straipsnyje pažymima, kad agresyvų profesorės elgesį patvirtino daugybė jos laboratorijoje dirbusių studentų. Universiteto įrašai rodo, kad mokslininkės tyrėjų komanda keičiasi gerokai dažniau nei kolegų ir retas studentas pas ją ištveria ilgiau nei metus.
Radiacija – nė motais?
Prieš trejus metus universitete pradėjusi dirbti mokslininkė jau spėjo užsitarnauti tironės vardą. Buvę profesorės studentai teigė, kad moteris vadovaujasi dviem taisyklėmis: „1. Aš visada teisi. 2. Jei aš neteisi, žiūrėkite pirmą taisyklę.“
„Blogiausia, kad visa tai vyksta universitete – mokslo ir žinių šventovėje. Jos elgesys smarkiai pakenkė tyrėjų grupės nariams“, – pažymima straipsnyje.
Dėl vieno poelgio profesorei buvo skirta tūkstančio Šveicarijos frankų (2,8 tūkst. Lt) bauda: ji, neturėdama įgaliojimų, liepė studentei atlikti eksperimentą, susijusį su radioaktyviomis medžiagomis.
„Jos grupei priklausiau pusantrų metų. Nė negalėčiau suskaičiuoti, kiek kartų buvau išėjusi iš pastato į lauką išsiverkti“, – sako jaunoji mokslininkė.
Pernai rudenį darbo vadovė jai liepė atlikti bandymus su inkstų ląstelėmis ir radioaktyviu sieros izotopu S35. Profesorė neturėjo leidimo atlikti tokio pobūdžio eksperimentus, jos laboratorija neturėjo pažymėjimo, reikalingo tokiems bandymams. Studentei pasiskundus buvo atliktas tyrimas ir, kaltinimams pasitvirtinus, mokslininkei skirta bauda, o jos darbas suspenduotas dviem mėnesiams. Šaltinių teigimu, tyrėjai visoje laboratorijoje rado radiacijos pėdsakų.
Psichologinis smurtas
Kiti studentai antrina, kad profesorė visiškai nemoka vadovauti tyrėjų grupei. „Tie, kas su ja nedirbo, tiesiog negali suprasti, ką mes patyrėme“, – sako buvęs mokslininkės komandos narys, panoręs likti anonimu.
Tiek jis, tiek kiti žurnalisto kalbinti profesorės mokiniai pasakojo apie jos nuolatinį rėkimą, pykčio protrūkius, viešus pažeminimus (kartais net priešais žmones, kurie nedirba institute) ir bendrą baimės bei nepasitikėjimo atmosferą.
„Dirbau įvairiose tarptautinėse laboratorijose ir dar neteko sutikti tokio intelektine prasme uždaro žmogaus. Mūsų darbas buvo tiesiog patvirtinti rezultatus, kuriuos ji spėjo“, – sako asmuo, laboratoriją palikęs vos po dviejų mėnesių.
Kitas asmuo teigė, kad jei eksperimentų rezultatai nesutapdavo su profesorės spėjimu, jį atlikę tyrėjai buvo išvadinami kvailiais.
Nedarbo santykiai taip pat buvo sudėtingi: studentai bijodavo vadovei atsakyti, todėl neretai su ja leisdavo laiką ir už laboratorijos sienų. „Mes nežinojome, kas nutiktų, jei nepaklustume jos užgaidoms, mums buvo baisu pasakyti „ne“. Sunku paaiškinti, ir tai įmanoma suprasti tik jei sugebi iš to išsisukti. Mes buvome tapę nuolankiais, kentėjome dėl nemigos, o man išsivystė depresija“, – sakė studentas.
„Aš jiems tiek padėjau!“
Sunku patikėti, kad į šią situaciją pakliuvo patraukli, draugiškai besišypsanti moteris, kurią užstoja dar ir universiteto valdžia.
Profesorė, turinti prestižinio Berlyno universiteto diplomą, teigia tapusi konspiracijos auka: esą mokiniai siekia pakenkti jos reputacijai. „Mano klaida ta, kad buvau per artima su savo bendradarbiais. Aš jiems tiek daug padėjau! Kai kuriems net padėjau finansiškai paremdama lėšomis, kurias gavau iš trečiųjų šalių“, – sakė ji.
Paklausta apie jai skirtą psichologinę pagalbą mokslininkė nukreipia kalbą: „Žinau, kad sugebu atlikti universiteto skiriamas užduotis. Aš tai jau įrodžiau Berlyne.“
Anot jos, problema ta, kad studentai nesugeba įvykdyti jiems skiriamų užduočių. „Auksinė taisyklė: jei nesugebi kažko padaryti, kaltink darbo vadovą, – sako ji. – Galbūt kartais aš buvau pernelyg tiesmuka, tik tiek.“
Fribūro universiteto rektorius Guido Vergauwenas sako, kad aptariama profesorė nusipelno antro šanso, todėl bent kol kas ji nebus atleista iš pareigų. Rektorius priduria, kad rasti žmogų, kuris ją pakeistų, būtų labai sudėtinga.
Pagal „La Liberté“ informaciją parengė Gediminas Gasiulis
