Astronomai mano išsiaiškinę paslaptingų elektromagnetinių impulsų iš tolimojo kosmoso prigimtį

Pirmą kartą šios radijo bangos pastebėtos 2007-aisiais. Šie kosminiai „pyptelėjimai“ trunka tūkstantąją sekundės dalį. Radijo impulsų charakteristikos rodė, kad jie atsklido iš galaktikų, esančių už milijardų šviesmečių. Tačiau nauji tyrimai nurodė įtikinamesnę impulsų prigimtį – mūsų pačių galaktikoje esančias artimiausias žvaigždes.

Daugiau nuotraukų (1)

Technologijos.lt

Dec 16, 2013, 11:55 AM, atnaujinta Feb 19, 2018, 7:39 PM

„Mes manome, kad šių radijo impulsų prigimtis nėra tokia egzotiška, kaip kad pamanė pirmą kartą juos atradę astronomai“, – sako tyrimo autorius Avis Loebas iš Harvardo-Smitsono astrofizikos centro.

Kosminiai radijo impulsai yra labai trumpi, tačiau ryškūs, sukoncentruojantys daug energijos per trumpą laiką. Iki šiol buvo užfiksuoti šeši tokie signalai.

Išsami radijo impulsų analizė parodė, kad pakeliui į Žemę jie turėjo praeiti pro didžiulį sluoksnį elektronų. Jeigu šie elektronai buvo išplitę po visą tarpgalaktinę erdvę, tuomet impulsai turėjo nukeliauti milijardus šviesmečių. Gama spindulių žybsniai nesukuria tokio pobūdžio impulsų, todėl astronomai ieškojo kitų ekstremalių įvykių, pavyzdžiui, žvaigždės panirimo į juodąją skylę.

A.Loebas ir jo kolegos mano, kad impulsai atkeliavo iš kažkur arčiau, iš Paukščių Tako galaktikos. Toks paaiškinimas būtų priimtinesnis dėl šiuose impulsuose esančios energijos charakteristikų.

Žvaigždžių sistemos labiausiai tiko šiems spėjimams paaiškinti. Tankios elektronų sankaupos tarp žvaigždžių, manoma, sukeltų tokius pat impulsus. Tokioje žvaigždžių sistemoje turėtų būti bent dvi žvaigždės, kurios viena prie kitos galėtų tiek priartėti, jog imtų dalintis savo energija viena su kita. Vyktų panašūs energijos mainai, kaip ir tarp Saulės vidinių sluoksnių.

Norėdami patikrinti savo teoriją, A.Loebas ir jo kolegos, pasitelkę Tel Avivo teleskopus Izraelyje, tyrinėjo tas kosmoso vietas, kuriose buvo aptikti trys radijo impulsai, ieškodami teorijai tinkamų žvaigždžių sistemų.

Pastangos davė rezultatų: mokslininkai vis dėl to atrado panašią kontaktinę-dvinarę sistemą. Ši sistema susideda iš dviejų panašių į Saulę žvaigždžių, kurių orbitos susisiekia maždaug kas 7 valandas. Jos yra už maždaug 2600 šviesmečių nuo Žemės. Galbūt tai tik sutapimas, kad signalo vietose aptiktos tokios žvaigždės. Tačiau visai gali būti, kad šie impulsai kaip tik iš čia ir atsklidę – tvirtesniems įrodymas reikės daugiau stebėjimų, tačiau pirmi žingsniai jau atlikti.

Iš pradžių buvo manoma, kad gama impulsų žybsniai atkeliavo tiesiai iš Paukščių Tako galaktikos, tik vėliau astronomai padarė išvadą, kad jie gali būti iš daug toliau. „Dabar mes vėl teigiame priešingai“, – pareiškė A.Loebas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.