Raketa nešėja „Sojuz STB“ su viršutine pakopa „Fregat“ pakilo iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, iškeldama kosminę observatoriją „Gaia“, kuri per penkerius metus truksiančią misiją gali pakeisti mokslininkų įsivaizdavimą apie mūsų padėtį galaktikoje.
Šis kosminis teleskopas yra pats pažangiausias iš sukonstruotų ESA ir neoficialiai jau vadinamas atradimų mašina.
Pagrindinė „Gaia“ užduotis – atlikti „astronominį surašymą“: tiksliai nustatyti apie milijardo žvaigždžių, sudarančių maždaug 1 proc. Paukščių Tako galaktikos šviesulių, išsidėstymą erdvėje.
Per savo misiją pakartodamas šiuos matavimus iki 470 kartų, teleskopas gali padėti astronomams apskaičiuoti atstumą iki tų žvaigždžių, jų judėjimo greitį ir trajektoriją. Pirmąjį dangaus sąvadą tikimasi gauti po dvejų metų.
„Gaia“ tolimų žvaigždžių šviesą gaudys trijų metrų skersmens šešiakampe optine sistema. Teleskopas matuos kampus, kurie, pagal trianguliacijos skaičiavimus, leis nustatyti žvaigždžių padėtį.
Šis teleskopas matuos ir žvaigždžių šviesos „virpėjimą“, kai dalį šviesulio uždengia aplink jį skriejančios planetos. Tai leis papildyti mokslininkų žinias apie egzoplanetų sistemas.
Manoma, kad „Gaia“ gali aptikti apie 50 tūkst. planetų, skriejančių aplink žvaigždes, kurios yra nutolusios nuo Saulės iki 150 šviesmečių. Tai – apie dešimt kartų daugiau negu jų buvo iš viso atrasta nuo 1995 metų.
„Gaia“ teleskopas taip pat bus nukreiptas į Saulės sistemą. Naršydamas jos tamsius šaltus pakraščius bei asteroidų juostą tarp Marso ir Jupiterio, teleskopas ieškos dangaus kūnų, kurie kada nors gali sukelti pavojų Žemei.
Vertingų duomenų taip pat gali pateikti tolimose galaktikose atsirandančių supernovų – sprogstančių žvaigždžių – tiesioginiai stebėjimai. Be to, „Gaia“ ieškos keistų „nenusisekusių“ žvaigždžių, vadinamų rudosiomis nykštukėmis, kurių masė per maža, kad jose prasidėtų stabili termobranduolinės sintezės reakcija.
„Gaia“ siunčiamą duomenų srautą apdoros šeši Europoje įkurti centrai.
