Siūlome susipažinti su įstabiausiomis praėjusiais metais atrastomis egzoplanetomis – nuo mūsų palydovo Mėnulio dydžio luito, iki dujų milžinės, kurioje lyja stiklu. Beje, daugumą egzoplanetų aptikti padėjo NASA teleskopas „Kepler“, kuris pernai, deja, sugedo. Kadangi astronomai dar bent kelerius metus tikrins jo surinktus duomenis, šį vardą visatos mokslų mėgėjams dar teks išgirsti ne sykį.
Mažiausia egzoplaneta
Vasarį astronomai paskelbė, kad „Kepler-37b“ yra mažiausia iki šiol atrasta egzoplaneta, skriejanti aplink Saulės tipo žvaigždę. Šios planetos skersmuo yra vos 3,9 tūkst. km – tik keliais šimtais kilometrų didesnis nei Mėnulio.
„Kepler-37b“ yra už maždaug 215 šviesmečių nuo mūsų. Šiame pasaulyje yra gerokai per karšta, kad jame egzistuotų mums pažįstama gyvybė, o savąją žvaigždę jis apskrieja vos per 13 Žemės dienų.
Pragariška Žemė
Nors identiškos mūsų planetos dvynės astronomai tebeieško, egzoplaneta „Kepler-78b“ yra tiek dydžiu, tiek sandara panašiausias dangaus kūnas į Žemę už Saulės sistemos ribų. Ši egzoplaneta yra penktadaliu didesnė ir maždaug 80 proc. sunkesnė už mūsų planetą, o jos tankis – beveik identiškas.
Bet neskubėkite krautis lagaminų: už 400 šviesmečių skriejančiame pasaulyje karšta lyg pragare – net 2 tūkst. laipsnių pagal Celsijų! Mat „Kepler-78b“ nuo žvaigždės skiria vos 1,5 mln. km atstumu ir metai čia trunka vos 8,5 valandos.
Tūkstantis egzoplanetų
Pirmoji egzoplaneta – planeta, esanti už Saulės sistemos ribų – buvo aptikta 1992 metais. O 2013-aisiais jų skaičius perkopė tūkstantį. Tai patvirtinta dviejose iš penkių pagrindinių duomenų bazių, kuriose fiksuojamos atrastos egzoplanetos.
Dar dviejuose šaltiniuose iki „apvalaus“ skaičiaus trūksta kelių dešimčių (pvz., NASA Egzoplanetų archyve metų pabaigoje buvo įrašyti 976 svetimi pasauliai), o penktame – net kelių šimtų. Skaičiai nėra vienodi, nes skiriasi mokslininkų požiūris į tai, kaip turėtų būti aptinkamos bei patvirtinamos egzoplanetos.
Debesų žemėlapis
Taip pat 2013 metais astronomai sukūrė pirmąjį egzoplanetos debesų žemėlapį. Daugiau nei trejus metus teleskopais „Hubble“ ir „Spitzer“ stebėję dujų milžinę „Kepler-7b“, mokslininkai užfiksavo atspindžius, kurie veikiausiai atsirado dėl debesų.
Vakarinėje šios planetos pusėje užfiksuotas gausus debesuotumas, o rytinėje dangus visuomet giedras. Pirmą kartą 2010 metais atrasta planeta yra maždaug 1,5 karto didesnė už Jupiterį, bet maždaug perpus lengvesnė.
Vandens pasauliai
Balandį pranešta, kad vienos žvaigždės sistemoje atrastos net dvi egzoplanetos, kuriose gali būti tinkamos sąlygos gyvybei. Tai – „Kepler-62e“ ir „Kepler-62f“. Jos didesnės už Žemę (pirmoji – apie 40 proc. didesnė, antroji – 60 proc.), o pirminiai duomenys rodo, kad abiejų paviršių gali dengti vanduo, nes jos yra nutolusios tinkamu atstumu nuo žvaigždės.
Šios egzoplanetos laikomos puikiomis kandidatėmis ieškoti gyvybės, tiesa, norint patvirtinti prielaidas astronomams reikės tobulesnės įrangos, nes šie pasauliai yra net už 1,2 tūkst. šviesmečių.
Planetų fotografija
Astronomai, naudodami Japonijos „Subaru“ teleskopą Havajuose, sugebėjo nufotografuoti dujų milžinę „GJ 504b“, kuri dydžiu prilygsta Jupiteriui. Nors ji yra didoka, kol kas tai – mažiausia tiesiogiai užfiksuota egzoplaneta.
Tyrėjai teigia, kad šis pasiekimas yra svarbus žingsnis siekiant pagrindinio prizo – nufotografuoti Žemės dydžio (ir į Žemę panašią) egzoplanetą. Tai tikimasi pasiekti per artimiausius 10–20 metų.
Dvynė – pašonėje
Praėjusių metų pradžioje paskelbtame tyrime nurodoma, kad tikra Žemės dvynė gali skrieti vos už 13 šviesmečių nuo Saulės sistemos ar net arčiau – kosmoso masteliu tai yra ranka pasiekiamas atstumas.
Tyrimo metu buvo analizuojamos raudonosios nykštukės, kurios sudaro apie 75 proc. Paukščių tako žvaigždžių. Manoma, kad mūsų galaktikoje iš viso yra per 100 mlrd. žvaigždžių, o aplink 6 proc. raudonųjų nykštukių turėtų skrieti Žemės dvynė, taigi vien Paukščių take jų turėtų būti mažiausiai 4,5 milijardo.
Planeta, kurioje lyja stiklu
Milžiniška egzoplaneta „HD 189733b“ buvo atrasta dar 2005 metais, tačiau pernai mokslininkai apie ją sužinojo šį tą neįtikėtino.
„Hubble“ kosminis teleskopas padėjo išsiaiškinti, kad ji yra mėlyna – tai buvo pirmas kartas, kai astronomai tiesiogiai pamatė už Saulės sistemos ribų esančios planetos tikrąją spalvą. Manoma, kad šią spalvą suteikia išsilydžiusio stiklo lietūs, kurie vėjuotame pasaulyje, kur dieną įkaista iki 900 laipsnių pagal Celsijų, yra įprastas reiškinys.
Tolima klajūnė
Gruodį tarptautinė astronomų komanda paskelbė atradusi toliausiai nuo savo žvaigždės skriejančią planetą. Už Jupiterį 11 kartų sunkesnė egzoplaneta „HD 106906b“ nuo savo žvaigždės nutolusi net 650 kartų daugiau nei Žemė nuo Saulės.
Šis atradimas paneigia planetų formavimosi teorijas, kuriomis neįmanoma paaiškinti, kodėl tokia planeta susidarė taip toli nuo savo žvaigždės.
Saulės sistemos kopija
Astronomai žvaigždės „Gliese 667C“ pašonėje jau anksčiau buvo aptikę kelias egzoplanetas, tačiau praėjusiais metais nustatyta, kad aplink ją gali skrieti šeši ar net septyni pasauliai. Maža to, net trys planetos patenka į gyvybei tinkamą zoną (t.y. jų paviršiuje gali būti skysto vandens). Visos jos yra didesnės už mūsiškę Žemę.
Pagal Space.com informaciją parengė Gediminas Gasiulis.
