Aštriausias magnetinės audros šėlsmas: ar lietuviai tai pajus?

Saulės žybsnio sukeltos geomagnetinės audros ketvirtadienį Lietuva nesulauks. Tuo įsitikinęs Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, astronomas Algirdas Kazlauskas.

Daugiau nuotraukų (1)

Reda Cibulskytė

Jan 9, 2014, 10:00 AM, atnaujinta Feb 17, 2018, 6:55 PM

Pasak mokslininko, antradienį Saulėje įvykęs galingiausios X klasės žybsnis padidino radiacijos lauką, tačiau geomagnetinės audros nesukėlė.

„Įvyko tik išmetimas, tačiau nematau, kad toks scenarijus yra realus. Stipriai padidėjo radiacija iš Saulės, tačiau audros nematau“, - tikino A.Kazlauskas.

Saulės maksimumas – jau praeityje

Mokslininkas teigia, kad šiuo metu Saulės maksimumas jau yra praėjęs. Apie tai byloja Saulės vainiko struktūros, vadinamos poliariniais vainiko iškilumais.

Vadinasi staigmenų iš šios žvaigždės artimiausiu metu neturėtume sulaukti. Tačiau jei ir sulauktume, Lietuvai tai nebūtų itin skausminga patirtis. Tiesa, saulės žybsniai galimi ir ramiuoju Saulės metu, todėl toli prognozuoti būtų neatsargu.

„Audros labiausiai veikia arti magnetinių polių esančias šalis, o mes gerokai nutolę. Vienintelis dalykas, kas gali būti mums matomas - tai Šiaurės pašvaistė. Todėl pas mus magnetinės audros su didelėmis pasekmėmis - niekada nebus“, - pripažįsta mokslininkas.

Lietuvą magnetinė audra pasiekia išsikvėpusi

Pasak A.Kazlausko, įprastai lietuviai sulaukia 5-6 kartus mažesnio geomagnetinės audros efekto nei šalia magnetinių polių esančios šalys, todėl „žalos“ mūsų kūnams nustatyti neįmanoma.

„Nors medikai perspėja apie pavojus, realiai, kiek žinau, nėra nustatyta, kad konkrečiai magnetinė audra sukelia didelį pavojų žmogaus sveikatai. Tai nėra įrodyta“, - sako astronomas.

Vykstant magnetinei audrai kartais sutrinka elektros tiekimas. Ji pavojinga laidiniams bei mobiliesiems telefonams, radijo ryšiui. Dėl Saulės žybsnių gresia navigacinės palydovinės sistemos sutrikimai, gali tekti atidėti lėktuvų skrydžius.

Būtent dėl to buvo atidėta lietuviško palydovo kilimo į kosmosą operacija.

Stipriausias žinomas Saulės magnetinio spinduliavimo atvejis įvyko 1859 metais, kai Šiaurės pašvaistė buvo matoma net Kuboje ir visame pasaulyje laikinai neveikė kompasai.

Stipri magnetinė audra buvo 1989 metais. Kanadoje buvo sutrikęs elektros tinklų darbas, gyventojai kelias valandas buvo be elektros energijos.

Žybsnis – aukščiausios kategorijos

Antradienį vakare, 20 val. 30 min. Lietuvos laiku, Saulėje įvyko galingiausios X klasės žybsnis, kuris buvo nukreiptas tiesiai į žemę.

Jį sukėlė Saulės dėmė „AR 1944“. Ši dėmė - viena iš stambiausių, o jos sukeltas žybsnis buvo įvertintas X 1,2 balo. Kadangi žybsnis buvo stiprus nuo ketvirtadienio Žemę turi pasiekti plazmos debesis. Tai turėtų pajusti viso pasaulio gyventojai.

Itin karštą Saulės paviršių veikia daugybė jėgų, todėl ji linkusi savo energiją išspinduliuoti į aplinką. Dalį spindulių sulaiko Saulės gravitacijos laukas. Tačiau dėl paties Saulės magnetinio lauko jos paviršius yra labai nestabilus.

Kartais įvyksta galingos reakcijos, kurių šis Saulės gravitacijos laukas negali sustabdyti. tuomet įvyksta sprogimas - Saulės žybsnis.

Per tokį sprogimą į aplinką išspinduliuojama daug energijos dalelių, kurias sudaro šviesa, radiacija ir rentgeno spinduliai.

Pats žybsnio dydis gali būti netgi didesnis nei pati Žemė. Saulės žybsniai kategorizuojami į X (stipriausia), M ir C (silpniausia).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.