Nors palydovų startas buvo numatytas vakar, dėl Saulės pliūpsnio jį nuspręsta nukelti mažiausiai parai, rašo „Lietuvos rytas“.
Papratai esant intensyviai radiacijai gali sutrikti ryšio priemonės, išsikreipti prietaisų atmintis, išsiderinti kita elektroninė įranga.
Vilniaus universiteto (palydovas „LituanicaSAT-1“) ir Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) komandų darbas buvo pramintas vietinėmis kosmoso varžybomis. Tačiau šie projektai turi ne tik simbolinę reikšmę.
1000 kubinių centimetrų dydžio, apie kilogramą sveriantys palydovai kosmose išbandys lietuvių sukurtas technologijas, atliks tyrimus.
Lietuvių palydovus kartu su 1,5 tonos kroviniu į Tarptautinę kosminę stotį turi nugabenti privačios kompanijos „Orbital Sciences“ erdvėlaivis „Cygnus“.
Kuria unikalų variklį
„Tai pirmieji žingsniai. Viskas vaikystės – pradinės stadijos.
Bet ateityje tai leis atlikti darbus, kurie iki šiol buvo prieinami tiktai didžiosioms pasaulio valstybėms“, – sakė Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.
Pagrindinis „LitSat-1“ komandos tikslas yra pasiruošti unikaliam bandymui, susijusiam su nanopalydovų valdymu.
Kauno technologijos universitete kuriama sistema, kuri užimtų mažai vietos, naudotų mažiau energijos ir leistų visapusiškai valdyti mažuosius palydovus, o tai šiuo metu neįmanoma.
Šią sistemą išbandyti kosmose numatoma 2015-aisiais, o dabar bus tikrinama pagrindinė palydovo įranga. Bus atliekami įvairūs matavimai, tikrinamas daviklių darbas, mokomasi nustatyti palydovo padėtį erdvėje.
Bus galima ir uždirbti
Ateityje, jei eksperimentai bus sėkmingi ir sistema pasiteisins, naują komponentą, žinoma, už tam tikrą atlygį galės naudoti kiti nanopalydovų gamintojai.
„Mažųjų palydovų valdymas ypač svarbus sudarant jų spiečius. Didelė tokių palydovų sistema gali būti naudingesnė nei vienas didelis palydovas.
Tarkime, kelios dešimtys valdomų palydovų galėtų suformuoti milžinišką anteną“, – aiškino V.Tomkus.
Fotografuos Lietuvą
Palydovas „LituanicaSAT-1“, be kita ko, turi lietuvių sukonstruotą FM radijo dažnių retransliatorių, kuris leis išplėsti radijo ryšio nuotolį tarp dviejų korespondentų nuo kelių iki kelių tūkstančių kilometrų.
Šiame palydove yra ir nedidelė vaizdo kamera, kuria tikimasi užfiksuoti Lietuvą iš kosmoso.
„Nuotrauka nebus ypač didelės skiriamosios gebos, bet tai bus pirma lietuvių daryta nuotrauka iš kosmoso. Ją perduoti iš palydovo į Žemę bus technologiškai sudėtinga.
Net maža nuotrauka idealiomis sąlygomis būtų siunčiama bent dvi minutes. Dėl didelio palydovo skriejimo greičio ir įvairių trikdžių ryšys gali būti ne toks geras, kaip norėtųsi.
Bet tai yra kelionė į nežinomą žemę, pirmasis Lietuvos žingsnis į kosmosą.
Mes kuriame technologijas ir platformą, kuri galės būti naudojama ateityje“, – kalbėjo „LituanicaSAT-1“ technikos vadovas Laurynas Mačiulis.
Žemės orbitoje suksis maždaug pusmetį
* Palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“ sukurti ir pagaminti Lietuvoje, dauguma jų detalių – lietuviškos.
* Vieno mažojo palydovo gamybos bei paleidimo į kosminę erdvę savikaina siekia per 100 tūkst. JAV dolerių (daugiau kaip 260 tūkst. litų).
* Pasiekę Tarptautinę kosminę stotį į kosmosą palydovai bus išleisti naudojant specialią robotinę ranką. Tai numatoma atlikti vasario mėnesį. Palydovai planetos orbitoje suksis apie pusmetį, o vėliau, veikiami Žemės traukos, nukris ir sudegs atmosferoje.
* Šiuo metu pasaulyje yra apie 70 vadinamųjų kosminių valstybių. Tačiau tik kiek daugiau nei dešimt jų turi galimybes pačios paleisti įrangą į kosmosą.
