Zondas šiuo metu yra už 800 mln. kilometrų nuo Žemės, netoli Jupiterio orbitos. Jis pastaruosius dvejus metus skriejo link kometos „67P/Churyumov-Gerasimenko“. Tikimasi, kad aparatas ją pavys rugpjūčio mėnesį, o lapkritį ant kosminio kūno paviršiaus nuleis nedidelį robotą.
„Rosseta“ zondo valdymo operatorius Andrea Accomazzo teigė, kad, prieš pasiųsdamas signalą, zondas turi sušildyti savo navigacijos instrumentus, nustatyti Žemės padėtį pagal žvaigždžių išsidėstymą ir tinkamai nukreipti komunikacijai skirtą anteną.
Tiesa, net jei aparatas neatliks visų reikalingų veiksmų, komanda Žemėje vis tiek galės nukreipti aparatą kometos link.
„Rosetta“ zondas buvo paleistas 2004 metais, siekiant pirmą kartą nutupdyti žmogaus pagamintą objektą ant kometos. 2008 ir 2010 m. zondas praskriejo pro asteroidus ir suteikė vertingos informacijos.
Kai tik bus baigtas zondo būklės įvertinimas, mokslininkai įrenginį ketina nukreipti „67P“ kometos link. Šiuo metu aparatą ir kometą skiria 9 mln. kilometrų, tačiau rugsėjo viduryje atstumas sumažės iki 10 km. Lapkritį ant kometos bus bandoma nutupdyti nedidelį robotą, kurį su savimi gabena „Rosseta“.
„Žinau, kad kolegos iš NASA kalbėjo apie septynias baimės minutes, kai „Curiosity“ marsaeigis leidosi raudonojoje planetoje, tačiau šiuo atveju tai bus keturios baimės valandos“, – sakė ESA generalinis direktorius Jeanas-Jacques Dordainas.
Eksperimentu bus siekiama nustatyti, kas vyksta kometoje, kai ji priartėja prie Saulės. Nuleistas robotas fiksuos įvairius kometos parametrus, o duomenis siųs į Žemę.
Mokslininkai spėja, kad kometose glūdinčios medžiagos išliko nepasikeitusios nuo pat Saulės sistemos susiformavimo prieš 4,6 mlrd. metų. „Rosseta“ eksperimentas padėtų geriau suprasti, kaip per tą laiką evoliucionavo netolima kosminė aplinka.
