Vakarais virš pietų horizonto švytės įspūdingas Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (plejadžių) ir hiadžių žvaigždžių spiečiais.
Šiek tiek žemiau švytės Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskiriantis trimis viena šalia kitos išsidėsčiusiomis žvaigždėmis keistokai skambančiais arabų kilmės pavadinimais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka.
Kiek kairiau ir žemiau Šienpjovių Mažojo Šuns žvaigždyne žibės ryškiausia iš žvaigždžių Sirijus. Palei zenitą švytės Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapela. O pačiame zenite švies Persėjo žvaigždės.
Kairiau ir aukščiau Šienpjovių išsiskirs įsidėmėtinas Dvynių žvaigždynas su ryškiausia Kastoro ir Polukso žvaigždžių pora bei šviesia Jupiterio planeta.
Jupiteris vos tik sutemus ryškiai sušvis jau aukštokai pietryčiuose iškilusiame Dvynių žvaigždyne, tačiau jo ryškis palaipsniui blės, nes planeta, sausio mėnesį pasiekusi opoziciją, pamažu tols nuo Žemės.
Nors šios planetos-milžinės regėjimo trukmė vasarį sutrumpės nuo 13 iki 10-ies valandų, geriausias jos stebėjimo laikas per pastaruosius dvylika metų vis dar tęsis.
Planetos diską ir keturis apie jį besisukančius palydovus bus galima matyti netgi pro paprasčiausius žiūronus, o pasitelkus nedidelį teleskopą galima įžvelgti ir debesų juostas bei kitus šios planetos atmosferos darinius.
Marsas tekės prieš vidurnaktį ir iki pat aušros švytės Mergelės žvaigždyne kiek aukščiau už šviesiausią jo žvaigždę Spiką. Diena po dienos artėdamas prie opozicijos Marsas šviesės ir, vasario pabaigoje pasiekęs -0,4 ryškį, taps beveik keturis kartus šviesesnis už Spiką.
Saturnas tekės po vidurnakčio ir iki ryto bus matomas Svarstyklių žvaigždyne.
Vasario 22-osios naktį labai arti Saturno atsidurs Mėnulis.
Pasitelkus net ir nedidelį teleskopą bus galima nesunkiai įžiūrėti įspūdinguosius Saturno žiedus.
Venera-Aušrinė rytais, maždaug 2,5 val. prieš saulėtekį, skaisčiai spindės Šaulio žvaigždyne neaukštai virš pietryčių horizonto.
Didžiausią -4,9 ryškį ši planeta pasiekė vasario 15-osios rytą.
Vasario 26-osios rytą itin arti Veneros pasirodys plonas jauno Mėnulio pjautuvas.
Regimasis nuotolis tarp abiejų šviesulių bus mažesnis nei pusė laipsnio.
Merkurijaus šį mėnesį nematysime.
Vakarais, praėjus kelioms valandoms po saulėlydžio, bus galima pamatyti ir tolimąją Urano planetą. Ji kaip 5,9 ryškio žvaigždė spindės Žuvų žvaigždyne žemiau 4 ryškio žvaigždės Žuvų Deltos.
Pasitelkus nedidelį teleskopą tarp vasario žvaigždžių bus galima susirasti tris pačias ryškiausias mažąsias Saulės sistemos planetas, asteroidus: Vestą (7,6 ryškio), Paladę (7 ryškio) ir Cererą (7,8 ryškio).
Cereros ir Vestos reikėtų ieškoti Mergelės žvaigždyne, o Paladės – Hidros ir Sekstanto žvaigždynuose (nuo vasario 23 d.).
Turintys didesnius teleskopus galės sumedžioti ir dvi kometas, kurios bus matomos visai netoli viena nuo kitos Gyvatnešio žvaigždyne: C/2012 X1 (LINEAR) – apie 8,5 ryškio ir C/2013 R1 (Lovejoy) – maždaug 10 ryškio.
