Prisiekę astronomijos mėgėjai, nugirdę žinią apie danguje atsiradusį naują kūną – asteroidą, kometą ar supernovą, – su nekantrumu laukia vakaro, kuomet galės išsinešti teleskopą į lauką ir pasižvalgyti į kosmoso platybes.
Blogo oro jiems nebūna, tik bloga apranga. Atšiaurios žiemos naktys, kantrybės ir kruopštumo reikalaujantis darbas – ne kliūtis. Svarbiausia, kad dangus būtų giedras ir tamsus.
Na, o geras teleskopas yra ne brangiausias ar didžiausias, o tas, kurį naudoji dažniausiai. Tačiau kaip tokį išsirinkti?
Tobulėja lėtai
Internete galima rasti nemažai informacijos apie astronomiją, bet norint pradėti pačiam tyrinėti dangų vien teorinių žinių nepakanka. Teleskopų prekeiviai teigia neretai sulaukiantys mėgėjų, kurie būna užsidegę noru pasižvalgyti po naktinį dangų ir mano žinantys, ko jiems reikia, o galiausiai išsirenka visai kitą produktą.
„Teleskopai yra gana specifinis produktas, jie nėra plačiai naudojami, tai labiau kaip hobis, tarkim, kaip žvejyba. Pirmąjį teleskopą sukūrė G.Galilei'us, o vėliau patobulino I.Newtonas ir nuo tų laikų šis prietaisas iš esmės nepatobulėjo. Tai konservatyvus prietaisas. Jis nepasiduoda madoms, naujovių atsiranda nedaug“, – pastebėjo teleskopais prekiaujančios įmonės „IDD“ direktorius Dalius Aleksandravičius.
Kitaip nei šiuolaikinė technika, automobiliai ar kiti vertę prarandantys daiktai, teleskopai – ilgaamžiai pirkiniai.
Juos įsigyti užsimanę žmonės dažnai pagalvoja, kad brangesnę prekę įsiūlyti bandantis pardavėjas siekia daugiau užsidirbti. Tačiau iš tiesų kelis šimtus litų kainuojantis produktas bus naudingas nebent pasižvalgyti po Mėnulį ar artimiausias planetas.
Norint pamatyti šį tą daugiau, derėtų susitaupyti bent 600–700 Lt ar daugiau. Tokie teleskopai jau bus tinkami ir giliojo kosmoso – ūkų, galaktikų, žvaigždžių spiečių ir kt. – stebėjimui.
„Rinkdamiesi teleskopą žmonės kartais sako, kad jiems reikia paties paprasčiausio. O vėliau skambina stebėdamiesi, kad mažai ką danguje gali matyti – tik Mėnulį, Jupiterį, Saturną... Optika toks dalykas, kad kuo įrenginys didesnis, tuo geriau“, – sakė D.Aleksandravičius.
Svarbu dydis, o ne didinimas
Pagal konstrukcijas teleskopai skirstomi į lęšinius (jie vadinami refraktoriais), veidrodinius (reflektoriai) ir kombinuotus, kurie turi ir veidrodžių ir lęšių sistemą (katadioptrikai).
Renkantis universalų – tiek dangaus, tiek gamtos stebėjimui – skirtą teleskopą, geriausiai tinka lęšiniai. Dangaus stebėjimui patogesni ir pigesni reflektoriai. Kombinuotieji yra brangiausi iš visų, todėl perkami rečiau, tačiau yra žymiai universalesni.
Svarbiausia renkantis teleskopą – ne tai, kiek kartų įrenginys gali vaizdą priartinti. Nes ir ant nedidelio teleskopo galima užrašyti, kad jis vaizdą gali padidinti tūkstantį kartų. Bet realias jo galimybes riboja fizikos dėsniai: jei lęšio skersmuo mažas, vaizdas bus blyškus.
Nuo skersmens priklauso, kiek šviesos teleskopas sugebės „surinkti“ ir sukoncentruoti į akį. Kuo daugiau šviesos, tuo blyškesnius objektus danguje galima pamatyti.
Norintys tyrinėti dangų „pigiau“, pirmiausia gali įsigyti galingus žiūronus. Kelis šimtus litų kainuojantys žiūronai bus naudingesni nei tiek pat kainuojantis teleskopas – jais bus galima matyti didesnę dangaus skliauto dalį, taip pat jie pravers gamtos stebėjimams.
„Žinoma, geriausia dangų tyrinėti ne mieste. Jei įmanoma, reikėtų išvažiuoti į užmiestį. Šviesos tarša, tarsi kupolas, mums uždengia daug žvaigždžių. Mieste mes matome tik kelias ryškiausias žvaigždes, o užmiestyje atrodo lyg dangų kažkas pakeičia“, – teigė pašnekovas.
Geroji žinia: teleskopų praktiškai nereikia prižiūrėti. Astronomai net juokauja, kad kuo mažiau teleskopą prižiūrėsi, tuo ilgiau jis tarnaus. Pirkėjams patariama nepulti valyti kiekvienos ant veidrodžio patekusios dulkės – paprastai juos plauti tenka po 5–6 metų. Tokiu atveju pagalbos galima kreiptis į specialistus, arba darbą atlikti patiems. Svarbiausia – prieš tai pasidomėti, kaip tai daryti. Nes sugadinus įrenginį jis neteks savo vertės.
Prisijaukinti dangų
Užsimaniusiems įsigyti teleskopą D.Aleksandravičius patarė pasidomėti astronomija, pasimokyti dangaus stebėjimo subtilybių. Pažinti dangų gali padėti ne tik literatūra, bet ir kompiuterinės programos ar išmaniesiems telefonams skirtos aplikacijos. Pavyzdžiui, populiarų nemokamą dangus gidą galima rasti svetainėje Stellarium.org.
Pradedantys astronomai, galintys naujam hobiui skirti daugiau lėšų, turėtų pasidomėti moderniais teleskopais, kurie gali patys nustatyti norimo stebėti objekto kryptį. Tiesa, tokiu atveju astronomija netenka dalies savo žavesio – paieškos, tyrinėjimų, atradimų džiaugsmo.
Norėdami sužinoti, ko gali tikėtis, pradedantieji astronomai gali apsilankyti observatorijoje. „Tiesa, ten stebėjimai vykdomi su galingais teleskopais. Svarbu, kad išsirinkęs paprastesnį žmogus nenusiviltų: observatorijoje tiek visko matė, o dabar nieko doro nesimato“, – sakė jis.
Taip pat nereikėtų tikėtis kosmose išvysti tokių spalvingų vaizdų, kaip nuotraukose. Žiūrint pro teleskopą vaizdai atrodys pilkšvi. „Mūsų akys naktį tampa nejautrios spalvai, bet jautrios šviesai. Galime už kilometro matyti žvakės šviesą, bet nematome spalvų. Todėl ir patarlė yra – visos katės naktį pilkos. Nuotraukos būna spalvotos, nes jos daromos su dideliais išlaikymais, naudojami įvairūs filtrai, kartais padeda ir „Photoshop“ ar kitos nuotraukų redagavimo programos“, – teigė D.Aleksandravičius.
Pamėgo dovanoti
Vien Lietuvoje per metus „IDD“ parduoda apie 1,3 tūkst. teleskopų. Maždaug pusė jų būna lęšiniai, trečdalis – veidrodiniai, o likę – kombinuotieji.
D.Aleksandravičius pastebėjo, kad susidomėjimo padidėjimas ypač jaučiamas tuomet, kai pranešama apie įvykius artimajame ar tolimajame kosmose bei artėjant šventėms.
„Jei būna giedra, vyksta magnetinės audros, Saulės ar Mėnulio užtemimai, prie Žemės artėja kometos ir vyksta panašūs dalykai, jaučiame padidėjusį susidomėjimą. Taip pat didelę įtaką turi šventės, ypač Kalėdos, Naujieji metai, kuomet teleskopai perkami kaip dovanos šeimos nariams, tėvams, kurie kažkada domėjosi astronomija, ar turėjo tokią svajonę. Aišku, teleskopas yra tik pradžia, reikia žinoti kažką ir apie dangų, būti susipažinusiam su tuo“, – sakė jis.
Daugiau patarimų, kaip išsirinkti teleskopą, galite rasti šiame tinklalapyje. O Astronomijos mėgėjų klubo svetainėje rasite dangaus stebėjimo patarimų.
