Geomagnetinių audrų Žemėje šis žybsnis neturėtų sukelti, praneša Rusijos hidrometeorologijos centro Taikomosios geofizikos institutas.
Žybsnį generavo saulės dėmė „AR 1990“. Ji, laimė, yra rytiniame Saulės disko pakraštyje, todėl žybsnio energija praskries pro šalį ir Žemės nekliudys.
„Tai vienas galingiausių žybsnių per visą dabartinį Saulės aktyvumo ciklą, t.y. per 11 metų ciklą, – agentūrai „Ria Novosti“ kalbėjo pašnekovas. – Tačiau žybsnio šaltinis yra pačiame Saulės disko pakraštyje, todėl žybsnio metu į kosminę erdvę išspjautas plazmos pliūpsnis Žemės nepalies ir geomagnetinių neramumų mūsų planetos magnetosferoje neturėtų kilti.“
Saulės žybsniai, priklausomai nuo rentgeno spinduliuotės galingumo, skirstomi į penkias klases: A, B, C, M ir X.
A 0,0 atitinka 10 nanovatų kvadratiniame metre spinduliavimo galingumą. B raidės žybsniai yra 10 kartų galingesni už A, C – 10 kartų galingesni už B ir t.t.
Rentgeno spindulių žybsnius dažniausiai lydi vainikinės masės išsiveržimai – Saulės plazmos pliūpsniai, kurių debesys, pasiekę Žemę, gali sukelti geomagnetines audras.
Naujausiais duomenimis, šiąnakt įvykęs X 4,9 žybsnis yra trečias pagal galingumą Saulės žybsnis per pastarąjį Saulės aktyvumo ciklą, kuris iš viso tęsis 11 metų. Žybsnį generavęs aktyvusis regionas laikomas magnetiškai potencialiu, todėl artimiausiu metu gali generuoti naujų žybsnių ar plazmos pliūpsnių. Šiuo metu naujo vidutinio galingumo M klasės žybsnio tikimybė vertinama 60 proc., galingiausios X klasės žybsnio tikimybė – 10 proc.
