Mokslininkai nustatė, kad „2012 VP113“ turi ledo pagrindą, o jos skersmuo turėtų siekti apie 450 km. Ši nykštukinė planeta skrieja toliau nei visos Saulės sistemos planetos ir Plutonas, vidinėje Orto kometoidų debesies dalyje. Iki šiol šioje srityje buvo aptiktas tik vienas toks objektas – maždaug tūkstančio kilometrų skersmens Sedna, atrasta prieš dešimtmetį.
Astronomų nuomone, toje vietoje gali būti šimtai panašių objektų, kurie dar bus atrasti ateityje.
„Mes naudojome didžiulę kamerą, sumontuotą ant keturių metrų skersmens teleskopo Čilėje ir tai yra ypač galingas įrenginys, – sakė Scottas Sheppardas iš Carnegie mokslo institucijos Vašingtone (JAV). – Mūsų tyrimas aprėpė labai mažą dangaus plotą – tik apie 220 Mėnulio pilnačių. Taigi dar yra daug vietos danguje ir mes prognozuojame, remdamiesi šiuo objektu, kad ištyrę visą dangų galime tikėtis surasti 900 objektų, kurių skersmuo bus tūkstančio kilometrų ar didesnis.“
Anot jo, dalis šių objektų galėtų būti didesni nei Plutonas, Marsas ar net Žemė. Tačiau, kadangi jų orbitos yra elipsinės ir smarkiai ištęstos, juos aptikti – ypač sudėtinga.
Žurnale „Nature“ rašoma, kad „2012 VP113“ prie Saulės priskrenda ne arčiau kaip 12 mlrd. km, o tolimiausiame taške atstumas nuo žvaigždės siekia per 67 mlrd. km. Saulę ji apskrieja per maždaug 4 tūkst. metų.
Palyginimui, Žemė skrieja maždaug 149 mln. km atstumu nuo Saulės, o tolimiausia planeta, Neptūnas, yra už 4,5 mlrd. km.
Manoma, kad naujai atrasta nykštukinė planeta susiformavo Koiperio žiede, o į dabartinę elipsinę orbitą buvo „įsviesta“ vėliau. Tai galėjo atlikti kita planeta ar kadaise netoli Saulės praskriejusi kita žvaigždė.
„Mūsų manymu, ją sudaro daugiausia vandens ledas, šiek tiek metano ledo, dalis suledėjusio anglies dioksido ir šiek tiek akmeningos medžiagos. Ten taip šalta, kad visas tas ledas yra kietesnis nei akmenys Žemėje, – aiškino S.Sheppardas. – Jei stovėtumėte ant šio objekto ir žiūrėtumėte į Saulę, būtumėte taip toli, kad ji atrodytų kaip labai ryški žvaigždė danguje.“
Asteroidas su žiedais
Dar vienas netikėtas astronomų atradimas – asteroidas Chariklo, turintis žiedų sistemą. Anksčiau tai buvo pastebėta tik aplink dideles planetas, tokias kaip Saturnas ir Uranas.
Asteroido žiedai buvo pastebėti, kai jo fone buvo atsidūrusi žvaigždė. Manoma, kad vienas žiedas yra 7 km skersmens, kitas – 3 km skersmens. Juos skiria 9 km tarpas. Jie sudaryti iš ledo dalelių ir akmeningų dulkių.
Astronomai svarsto, kad žiedų sistema aplink asteroidą galėjo susiformuoti po susidūrimo su kitu objektu.
