Kol kas surasta daugiau nei 1750 egzoplanetų, iš jų keletas – gyvybei tinkamoje zonoje (regione aplink žvaigždę, kur gali egzistuoti skystas vanduo). Naujos kartos teleskopai turėtų gebėti „pauostyti“ egzoplanetų atmosferas, atskleisdami jų sudėtį.
Ankstesni tyrimai rodė, kad gyvybei tinkamoje zonoje skriejančių planetų atmosferoje deguonies gali būti tik tokiu atveju, jei kas nors gyva jį nuolatos gamintų, nes kitu atveju labai reaktyvios molekulės būtų greitai sujungtos su kitais elementais.
Bet, atlikęs išsamesnį tyrimą, Robinas Wordsworthas iš Čikagos universiteto išsiaiškino, kad negyvų pasaulių, kuriuose daug vandens, ore gali būti daug deguonies. Planetų sistemos centrinės žvaigždės skleidžiama ultravioletinė šviesa gali skaidyti vandens garų molekules. Lengvesnis vandenilis iškeliautų į kosmosą, o deguonis pasiliktų. Šis procesas galėtų vykti negyvose uolinėse planetose, jei jose žemas azoto arba argono lygis, nes šios dujos mažina vandens garų kiekį ore ir stabdo deguonies susidarymą.
Jo darbe pabrėžiama, kad ateivių medžiotojams reikės atidžiau žvalgyti į egzoplanetų signalus, pavyzdžiui, tikslų deguonies ir azoto santykį. Tai apsunkina užduotį, bet radus tinkamą cheminių medžiagų mišinį galėsime būti labiau užtikrinti, kad regime gyvybės įrodymus.
