Trumpas X1 klasės žybsnis išsiveržė iš saulės dėmės „AR2017“, kuri pamažu nusisuka nuo mūsų. Tai įvyko šeštadienį 17.48 val. Grinvičo laiku, informuoja Space.com.
„Saulės žybsniai yra stiprūs radiacijos protrūkiai, – sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro atstovė Karen Fox. – Žybsnio metu paskleista kenksminga radiacija negali praskrosti Žemės atmosferos ir fiziškai sužeisti čia esančių žmonių, tačiau, kai žybsnis pakankamai stiprus, ji gali pakenkti orbitoje esančiai įrangai, tokiai kaip GPS ar ryšių palydovai.“
Nors minėta saulės dėmė tolsta, manoma, kad artimiausiomis dienomis joje dar gali įvykti stiprių žybsnių.
Saulės žybsniai, priklausomai nuo rentgeno spinduliuotės galingumo, skirstomi į penkias klases: A, B, C, M ir X.
A 0,0 atitinka 10 nanovatų kvadratiniame metre spinduliavimo galingumą. B raidės žybsniai yra 10 kartų galingesni už A, C – 10 kartų galingesni už B ir t.t.
Rentgeno spindulių žybsnius dažniausiai lydi vainikinės masės išsiveržimai – Saulės plazmos pliūpsniai, kurių debesys, pasiekę Žemę, gali sukelti geomagnetines audras.
Vasario mėnesį Saulėje įvyko galingiausias žybsnis per pastaruosius dvejus metus, o jo galingumas įvertintas X 4,9 klase.
