Balandžio vakarais abipus Paukščių Tako susispietę žiemos žvaigždynai leisis vakarų horizonto link. Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras mėnesio pabaigoje skendės Saulės spinduliuose ir vėl mums pasirodys tik vasarai besibaigiant, rašo rašo „Lietuvos rytas“.
Aukštokai pietuose švytės ryškusis zodiakinis Liūto žvaigždynas. Jam iš dešinės – blausios Vėžio žvaigždės, o dar dešiniau – Dvyniai su išsiskiriančiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis bei ryškiąja Jupiterio planeta. Neįprastoje padėtyje matysime Didžiuosius Grįžulo Ratus, jie puikuosis tiesiai virš galvos – zenite.
Virš rytų horizonto išsiskirs aukštyn palypėjęs Jaučiaganis su ryškiuoju Arktūru. Pietryčiuose iš prie horizontinių miglų išnirs ryškiausia Mergelės žvaigždyno žvaigždė Spika ir rausvasis Marsas. Šiaurės rytuose palei horizontą slinks Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega.
Nuo pernai rudens žvaigždėto dangaus stebėtojų žvilgsnius džiuginęs įspūdingasis Tauro žvaigždyno padrikasis žvaigždžių spiečius – Sietynas balandžio pabaigoje paskutinį kartą nusileis į vakaro žarą. Vakarų horizonto link svyrantis Sietynas apie balandžio 23 d. nusileis ir pasislėps nuo mūsų žvilgsnių iki pat vidurvasario.
Sietyno pradingimas vakaro žarose nuo seno mūsų krašte buvo laikomas tikrojo pavasario pradžios ženklu.
Jupiteris visą balandį ryškiai švytės vakarais gana aukštai virš horizonto iškilusiame Dvynių žvaigždyne.
Saturnas artės prie opozicijos ir diena iš dienos didės ir šviesės Svarstyklių žvaigždyne. Mėnesio viduryje Saturnas kartu su žiedais išdidės iki 44“ (kampinių sekundžių skersmens) ir taps didžiausiu regimu naktinio dangaus šviesuliu po Mėnulio. Balandžio 17 d. ši planeta labai arti prasilenks su pilnu Mėnuliu.
Marsas, balandžio 8 d. pasiekęs opoziciją, priartėjo arčiausiai Žemės nei yra buvęs per pastaruosius 8 metus. Pastarąjį kartą Marsas -1.5 ryškio buvo 2007 m. gruodžio mėnesį.
Arčiausiai Žemės Raudonoji planeta atsidurs balandžio 15 d. Tada ir pro mėgėjišką teleskopą, esant geriems orams, bus galima įžvelgti baltą planetos poliarinę kepurę ir kitus paviršiaus darinius.
Venera-Aušrinė sušvis rytais gana žemai pasirodančiame Ožiaragio žvaigždyne, o mėnesio pabaigoje jau persislinks į Vandenį. Merkurijaus nematysime.
Balandžio 16–25 d. žvaigždėtą pavasario dangų pagyvins lyridų meteorų srauto strėlės. Lyridais šis meteorų srautas vadinamas dėl to, jog pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Lyros žvaigždyne. Lyridų srauto maksimumo šįmet laukiama naktį iš balandžio 21 į 22 d. Maksimumo metu tikimasi sulaukti nuo 5 iki 20 meteorų per valandą. Geriausias laikas stebėti šį srautą bus nuo vakaro iki kokios 3-ios valandos ryto, kada jau tekės paskutinio ketvirčio link artėjantis Mėnulis.
Ir niekada negali žinoti, ar šis meteorų srautas nepateiks netikėtumų. Pavyzdžiui, 1922 m. lyridai per valandą dangaus skliaute paskleidė – 100, o 1982 m. – 90 meteorų, bet buvo minučių, per kurias galėjai suskaičiuoti nuo 180 net iki 300 meteorų žybsnių. Šis meteorų srautas siejamas su 1861 m. atrastos Thatcherio kometos kosminėje erdvėje paskleistomis dalelėmis.
Astronomai sako, kad šio meteorų srauto nenuspėjamumas kasmet sukuria intrigą ir daro jį patrauklų stebėjimams, nes nežinia, ar būtent šią naktį neįvyks išskirtinis meteorų pliūpsnis.
