Šiai egzoplanetai suteiktas pavadinimas „Kepler-186f“, kadangi ji atrasta naudojant NASA kosminį teleskopą „Kepler“, praneša Space.com. Ji skrieja aplink neryškią raudonąją nykštukę ir yra vos už 490 šviesmečių nuo mūsų.
Nors ši žvaigždė yra gerokai blausesnė nei Saulė, o planeta – šiek tiek (10 proc.) didesnė nei mūsiškė, gauti duomenys leidžia įtarti, kad „Kepler-186f“ gali turėti palankias sąlygas gyvybei išsivystyti.
„Vienas iš dalykų, kurių ieškome, yra Žemės dvynė – mūsų planetos dydžio egzoplaneta gyvybei tinkamoje zonoje, kuri skrietų aplink žvaigždę, panašią į Saulę, – sakė „Kepler“ duomenis analizuojantis mokslininkas Tomas Barclay. – Ši egzplaneta yra Žemės dydžio ir skrieja gyvybei tinkamoje zonoje aplink vėsesnę žvaigždę. Taigi nors ji nėra identiška Žemės dvynė, ją drąsiai būtų galima vadinti mūsų planetos pussesere. Ji turi panašias charakteristikas, bet kitą motiną.“
Minėtos žvaigždės sistemoje iš viso rastos penkios planetos, o „Kepler-186f“ iš jų yra labiausiai nutolusi nuo žvaigždės. Mokslininkų skaičiavimai parodė, kad ji aplink raudonąją nykštukę skrieja 52,4 mln. km atstumu – teoriškai, šis atstumas dar yra tinkamas planetos paviršiuje išsilaikyti skystam vandeniui. Vieneri metai joje trunka maždaug 130 Žemės dienų.
Žemė aplink Saulę skrieja vidutiniu 150 mln. km atstumu, tačiau mūsų žvaigždė yra didesnė ir karštesnė nei raudonoji nykštukė, todėl skiriasi ir gyvybei tinkamos zonos atstumas.
Kadangi „Kepler-186f“ yra gyvybei tinkamos zonos pakraštyje, išsilaikyti skystam vandeniui gali padėti jos dydis. Kadangi ji yra didesnė nei Žemė, šios egzoplanetos atmosfera turėtų būti tankesnė, o tai padėtų sulaikyti daugiau šilumos jos paviršiuje.
„Tai pirmoji tikrai Žemės dydžio egzoplaneta, atrasta kitos žvaigždės gyvybei tinkamoje zonoje“, – sakė NASA Ameso tyrimų centro ir SETI instituto specialistė Elisa Quintana.
Anksčiau kitų žvaigždžių sistemose, gyvybei tinkamose zonose jau buvo atrasta įvairių dydžių planetų.
„Kepler“ teleskopu planetos atrandamos stebint tranzitus – momentus, kai jos praskrenda tarp žvaigždės ir Žemės, o jų metu žvaigždės ryškis nežymiai sumažėja. Tiesiogiai stebėti taip toli esančių planetų ir išanalizuoti jų atmosferų ar paviršiaus sandaros astronomai dar neturi techninių galimybių.
Parengė Gediminas Gasiulis
