„Kepler-78b“
Nuostabiausias faktas apie „Kepler-78b“ planetą yra tas, kad, remiantis dabartinėmis mūsų žiniomis apie planetų formavimąsi, ji apskritai neturėtų egzistuoti. Ji skrieja nepaprastai arti savo žvaigždės, nutolusi vos 900 tūkst. km. Palyginimui, artimiausiame orbitos taške Merkurijus prie Saulės priartėja iki 45,9 mln. km. Dėl tokio glaudumo neaišku, kaip planeta galėjo susiformuoti iš viso, nes tuo metu žvaigždė buvo daug didesnė. Įvertinant dabartinį atstumą, ji turėjo susiformuoti žvaigždės viduje, kas, mūsų žiniomis, nėra įmanoma.
Pati planeta tik šiek tiek didesnė už Žemę, tačiau paviršiuje sąlygos labai skiriasi. Paviršiuje temperatūra siekia 2400 °C, o tai yra 9 kartus daugiau nei karštojoje mūsų kaimynėje Veneroje. „Kepler-78b“ nelaimei, panašu, kad žvaigždės gravitacija palengva pritrauks ją vis arčiau ir po 3 milijardų metų visiškai suris.
„WASP-12b“
Jei „Kepler-78b“ dar turi 3 milijardus metų iki bus praryta žvaigždės, „WASP-12b“ šis procesas jau gerokai pažengęs. Šią egzoplanetą jos žvaigždė aktyviai drasko, o tai labai džiugina astronomus, turinčius galimybę procesą stebėti. Iš planetos išsiurbiama tiek medžiagos, kad jos forma primena pailgą amerikietiško futbolo kamuolį. Astronomų vertinimu, „WASP-12b“ liko maždaug 10 milijonų metų, kol žvaigždė ją sudraskys visiškai.
Planeta apibūdinama kaip karštasis Jupiteris, kadangi tai yra dujinė planeta, didesnė už Jupiterį apie 40 proc. Dabar ši planeta taip arti žvaigždės, kad jos metai – visos orbitos apskriejimas apie žvaigždę – trunka tik 1,1 Žemės dienos. Žvaigždė „WASP-12“ yra G tipo pagrindinės sekos žvaigždė, visai kaip mūsų Saulė. Ji įsikūrusi už maždaug 800 šviesmečių, Vežėjo žvaigždyne.
„TrES-2b“
„TrES-2b“ buvo pakrikštyta Tamsiąja planeta, kadangi ji neatspindi šviesos. Jei galėtume stebėti ją tiesiogiai, ji, tikriausiai, atrodytų kaip anglies juodumo dujų kamuolys. Dėl planetoje tvyrančio 1000 °C karščio, ten nesiformuoja šviesą galintys atspindėti debesys. Protarpiais išryškėjančios raudonos sritys atsiranda dėl perkaitintų dujų. Kitos tamsesnės planetos atspindi tik maždaug 10 proc. žvaigždės šviesos, o „TrES-2b“ atspindi tik maždaug 1 proc., tad ji kol kas tamsiausia atrasta planeta.
Kodėl „TrES-2b“ tokia tamsi, mokslininkai nėra tikri. Kol kas įtikimiausias spėjimas, kad didžiąją planetos dalį sudaro kažkas panašaus į natrį ar kalį, kurie sugeria šviesą. Šis tamsusis pasaulis įsikūręs maždaug už 750 šviesmečių Slibino žvaigždyne.
„HD 189773b“
Ši egzoplaneta – tikrai jaudinanti. Ji gana arti, vos už 63 šviesmečių. Tai buvo pirmoji egzoplaneta, kurios spalvą pavyko nustatyti ir paaiškėjo, kad ji yra melsva – visai kaip Žemė. Tačiau, kitaip nei Žemė, „HD 189773b“ yra dujinė milžinė, tvoskianti 1000 °C karščiu. Oras čia ekstremalesnis, nes stiprus slėgis ir temperatūra paverčia silicio daleles į stiklą, kuriuo paskui lyja. Lyg lydyto stiklo lietaus dar būtų maža, manoma, kad vėjo gūsiai siekia 7000 km/h, skraidindami stiklo daleles.
„55 Cancri e“
„55 Cancri e“ yra dvigubi didesnė už Žemę, tačiau beveik 8 kartus masyvesnė ir dvigubai tankesnė. Praeitą rudenį tyrėjai išsiaiškino, kad planeta susideda daugiausiai iš anglies. Dėl slėgio ir paviršiaus temperatūros (2700 °C), manoma, kad tai yra milžiniškas... deimantas. Ji taip arti savo žvaigždės, kad apskrieja aplink ją vos per 18 Žemės valandų.
„55 Cancri e“ yra už maždaug 40 šviesmečių Vėžio žvaigždyne. Sistemos žvaigždėje yra daug daugiau anglies nei mūsiškiame šviesulyje, tad nelabai keista, kad šioje egzoplanetoje anglies irgi netrūksta. Tikriausiai, nebūtų pernelyg įžūlu spėti, kad kitose keturiose žinomose planetose anglies deficitas irgi negresia.
Dėl tokių ekstremalių sąlygų astronomai nemano, kad „55 Cancri e“ turi atmosferą, taigi mažai tikėtina, kad joje būtų tinkamos sąlygos gyvybei. Tačiau ji pakankamai arti mūsų, kad astronomai galėtų tikrinti planetų formavimosi hipotezes.
„PSR B1620-26b“
Praminta Matūzaliu, ši egzoplaneta yra seniausia iš mums žinomų. Ši planetų sistema susiformavo prieš maždaug 12,7 mlrd. metų, Paukščių Tako galaktikos kūdikystėje. Ji įsikūrusi Skorpiono žvaigždyne, maždaug už 12,4 tūkst. šviesmečių.
Matūzalis sukasi apie dvinarį šviesulį. Lyg Matūzalio amžius nebūtų įdomus pats savaime, faktas, kad jis sukasi apie dvi nederančias mirusias žvaigždes, yra labai neįprastas. Viena iš žvaigždžių yra pulsaras, o kita – baltoji nykštukė. Kadangi Matūzalis rastas glaudžioje žvaigždžių apsuptyje, astronomai iš pradžių manė, kad tai irgi žvaigždė, rudoji nykštukė. „Hubble“ teleskopu atlikti matavimai parodė, kad Matūzalis yra planeta, ir ji seniausia, kokią esame radę.
„TrES-4“
Įsikūrusi už 1,4 tūkst. šviesmečių Heraklio žvaigždyne, „TrES-4“ yra didžiausia iki šiol atrasta egzoplaneta. Nors ji daugiau nei 1,7 karto didesnė už Jupiterį, jos tankis labai mažas, todėl ši egzoplaneta priskiriama „pūkinių“ planetų kategorijai. Planetos tankis panašus į kamštmedžio ir tai labai nustebino astronomus. Jie mano, kad tankis toks mažas dėl žvaigždės artumo sukeltos 1260 °C temperatūros. Skriedama vos už 7,2 mln. km nuo savo saulės, „TrES-4“ orbitą apsuka per tris Žemės dienas.
„Gliese 436 b“
Už 30 šviesmečių Liūto žvaigždyne, „Gliese 436 b“ yra panašios masės, kaip Neptūnas. Šią planetą dengia degantis ledas, bet šis ledas visai nepanašus į ledą, prie kurio esame pratę. Dėl didžiulio slėgio vanduo lieka kietas, nors jo temperatūra viršija 300 °C. Išorinis kieto vandens sluoksnis yra perkaitintas ir garuoja. Vanduo gali būti daugiau nei 10 kietų būvių, neskaitant įprasto ledo.
Dabartinėje pozicijoje vanduo nebūtų galėjęs susikondensuoti į kietą kūną, o tai rodo, kad planeta atklydo prie žvaigždės jau susiformavusi.
Parengta pagal Iflscience.com
