Astronomai rado Saulės „sesę“, tikisi užčiuopti gyvybės pėdsakų

Tyrėjų komanda, kuriai vadovauja astronomas Ivanas Ramirezas iš Teksaso universiteto Ostine (JAV), skelbia atradusi mūsų Saulės „sesę“ – žvaigždę, kuri susiformavo iš to paties dujų ir dulkių debesies, kaip ir mūsiškis šviesulys.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 12, 2014, 1:15 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 1:24 AM

Astronomai neslepia vilčių atrasti ir daugiau Saulės „giminaičių“, o tai padės suprasti, kaip ir kur susiformavo mūsų Saulės sistema. „Mes norime sužinoti, kur atsiradome, – teigė I.Ramirezas. – Jei pavyks išsiaiškinti, kurioje galaktikos vietoje Saulė susiformavo, galėsime nustatyti ankstyvosios Saulės sistemos sąlygas. Tai gali padėti mums suprasti, kodėl čia esame.“

Be to, anot astronomo, yra nedidelė galimybė, kad ši ar kitos Saulės „giminaitės“ gali turėti planetų su užsimezgusia gyvybe. Ankstyvosiomis dienomis žvaigždžių grupėje, kurioje atsirado ir Saulė, įvykę galingi susidūrimai galėjo išsviesti planetų fragmentus į kitų žvaigždžių sistemas. Tai galėjo turėti įtakos gyvybės atsiradimui Žemėje.

„Taigi galima manyti, kad Saulės „giminaitės“ yra pagrindinės kandidatės ieškant gyvybės kitose sistemose“, – pareiškė I.Ramirezas.

Jo komandos atrasta Saulės „sesė“ pavadinta „HD 162826“. Ši žvaigždė, esanti už 110 šviesmečių Heraklio žvaigždyne, yra 15 proc. masyvesnė už Saulę. Ji nematoma plika akimi, tačiau žvaigždę galima atrasti naudojant žiūronus ar negalingą teleskopą, netoli ryškiosios Vegos.

Astronomų komanda tyrinėjo „HD 162826“ ir dar 22 žvaigždes, kurios buvo įvardintos kaip kandidatės, galėjusios susiformuoti iš to paties dujų debesies, kaip mūsiškė Saulė. Žvaigždžių cheminė sandara buvo ištirta atlikus didelės raiškos spektroskopiją.

I.Ramirezas pabrėžė, kad „giminystę“ nustatyti padėjo ne tik cheminė sudėtis: jo komanda taip pat įtraukė informaciją apie žvaigždžių orbitas (kurioje Paukščių Tako galaktikos vietoje jos buvo anksčiau ir kur jos skrieja).

Ištyrus cheminę sudėtį ir orbitas, liko vienintelė kandidatė: „HD 162826“.

Kol kas nežinoma, ar aplink šią žvaigždę skrieja gyvybei tinkamų planetų, nors ji stebima jau daugiau nei 15 metų. Tačiau iki šiol vykdyti žvaigždės stebėjimai leidžia manyti, kad jos sistemoje nėra vadinamųjų „karštų Jupiterių“ (didelių planetų, skriejančių netoli žvaigždės). Mažesnių egzoplanetų egzistavimo galimybė neatmetama.

Astronomai taip pat tikisi surasti daugiau Saulės „giminaičių“, o tai padėtų tiksliau išsiaiškinti, kur ir kaip susiformavo Saulė.

Naujausias tyrimas bus pristatytas žurnale „The Astrophysical Journal“, skelbia Phys.org.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.