Didžioji raudonoji dėmė yra kolosalaus dydžio audra, kurios skersmuo, XIX a. stebėtojų vertinimu, siekė apie 41 tūkst. km. Tokio dydžio erdvėje laisvai tilptų trys Žemės.
Ši audra yra didžiausia Saulės sistemoje, išsiskiria tamsiu granato raudoniu, o dėmės pakraščiai apjuosti blyškiai gelsvos oranžinės ir baltos spalvos juostomis. NASA astronomų teigimu, gigantiškame audros sūkuryje siautėja daugiau nei 0,5 tūkst. km per valandą greičiu ūžiantys vėjai.
Kai 1979 m. ir 1980 m. pro Jupiterį praskriejo zondai „Voyager“, raudonosios dėmės skersmuo siekė apie 23 tūkst. km. Naujausiose „Hubble“ fotografijose matyti, kad didžioji dėmė susitraukusi tik iki 16,5 tūkst. km, informuoja Space.com.
Kitaip tariant, dabar ji beveik triskart mažesnė nei XIX a., ir joje dabar tilptų tik viena Žemė. Be to, dėmė tampa vis apskritesnė. Tyrėjų skaičiavimu, raudonosios dėmės skersmuo kasmet sumažėja maždaug tūkstančiu kilometrų.
Kodėl traukiasi nuožmioji Jupiterio puošmena, mokslininkai konkrečiai paaiškinti dar negali.
„Panašu, kad tam tikros įtakos gali turėti į didįjį sūkurį įsiliejantys mažesni audrų verpetai“, – samprotauja NASA Godardo kosminių skrydžių centro astronomė Amy Simon.
Ji su kolegomis planuoja tolesnius dėmės stebėjimus, o pagal gautus duomenis mėgins išsiaiškinti, kas vyksta Jupiterio atmosferoje ir kas sekina trauktis pradėjusio milžiniškojo uragano energiją.
Ypač spartų raudonosios dėmės traukimąsi astronomai-mėgėjai stebi nuo 2012 m. – dėmė kasmet susitraukia 900–1000 km ir iš ovalo virsta skrituliu.
„Naujausi stebėjimai rodo, kad į didįjį verpetą įsirėžia gerokai mažesni audros sūkuriai, – pridūrė A.Simon. – Suformulavome hipotezę, kad galbūt kaip tik jie ir kalti dėl vis spartėjančių raudonosios dėmės traukimosi procesų.“
