1967 m. britų astronomė Jocelyn Bell Burnell neteko žado, užfiksavusi mįslingus pulsuojamojo tipo signalus, atskriejusius iš Saulės sistemos užribio. Ne vieną mėnesį ji manė, kad signalą galimai siunčia nežemiška civilizacija, tačiau paaiškėjo, kad signalų transliacijos šaltiniai yra pulsarai – tam tikra neutroninių žvaigždžių atmaina.
Vis dėlto astronomų dėmesį patraukė naujos trumpųjų radijo signalų serijos. Tai – žybsniai radijo bangų diapazone, kurie trunka labai trumpai, o aptinkami atsitiktinai, netyčia. Kaip tik todėl juos ištirti būna ypač sunku.
Kas galėtų būti šių trumpalaikių ryškių signalų šaltinis? Mokslininkai, deja, kol kas neturi jokių tvirtų paaiškinimų. O spėlionių yra įvairių: pradedant žvaigždžių susidūrimais, baigiant dar neatrastais astronomijos fenomenais ar net nežemiško proto signalu.
Pirmą kartą TRS buvo užfiksuotas 2007 m. Tačiau jis buvo toks laikinas ir užfiksuotas taip atsitiktinai, kad astronomai sugaišo ne vienerius metus, kol galiausiai priėjo išvadą, kad tai nėra radijo teleskopo netikslumas ar gedimas.
Tas signalas truko tik 5 milisekundes, o pavadintas jis Lorimeriu – jį pastebėjusio astronomo Duncano Lorimerio garbei. Radijo signalas buvo toks silpnas, kad, specialistų manymu, turėjo keliauti iš labai toli – galbūt net ne vieną milijardą metų.
Pirmieji vertinimai leido manyti, kad per parą TRS tipo signalų teoriškai turėtų būti užfiksuojama bent po 10 tūkst. Vis dėlto antrą kartą trumpąjį radijo signalą pavyko užfiksuoti tik 2012 m. Signalą užfiksavo „Parkes“ radijo teleskopas Australijoje. Šis įrenginys užfiksavo ir daugiau TRS tipo signalų. Tačiau tai, kad juos priėmė tik „Parkes“ radijo teleskopas, sukėlė dvejonių dėl instrumento patikimumo.
Naujausią TRS tipo signalą astronomai užfiksavo šių metų balandį didžiuliu radijo teleskopu, kuris veikia Puerto Rike. Tai mokslininkus įtikino, kad TRS tipo radijo signalai iš tiesų realūs. Tačiau kas, kaip ir kodėl juos siunčia – taip ir neaišku. Kas tokius signalus gali generuoti? Gal tam tikrą evoliucijos stadiją pasiekusios žvaigždės? Gal baltųjų nykštukių susiliejimai? Gal neutroninių žvaigždžių susidūrimai? O gal nežemiškos civilizacijos? Žodžiu, kol kas – tik daugybė spėlionių.
„Šis neeilinis atradimas byloja arba apie kažkokį dar nežinomą ar neįprastą astronominį fenomeną, arba apie nežemiško proto komunikavimo fragmentus, – samprotauja knygos „UFO Investigations Manual“ autorius Nigelas Watsonas. – Kiekvienas iš kosmoso atskriejęs signalas paskatina mus susimąstyti: „Gal jį siuntė nežemiška civilizacija?“ Tačiau signalai labai silpni ir juos argumentuotai interpretuoti kol kas neįmanoma. Būtų fantastiška, jei tai – nežemiškų civilizacijų signalai. Tai reikštų, kad mes visatoje ne vieni. Tai iš pagrindų sukrėstų ir pakeistų mūsų pasaulėžiūrą.“
Tačiau kol kas trumpieji radijo signalai – tiesiog dar viena neįminta mįslė.
