Gegužę ir toliau savo šviesiu išsiskiria Jupiteris, vienas pirmųjų suspindintis vakarais link vakarų horizonto besileidžiančiame Dvynių žvaigždyne. Kiek dešiniau ir aukščiau Dvynių žiba ryški Vežėjo žvaigždė Kapela.
Pietinėje dangaus pusėje išsiskiria Mergelės žvaigždynas su jame spindinčia rausvąja Marso planeta. Truputį aukščiau ir dešiniau Mergelės kulminuoja Liūto žvaigždynas.
Aplink Liūtą žėri pasklidusios kitos ryškiausios vakaro žvaigždės: iš kairės Jaučiaganis su ryškiuoju Arktūru, dešiniau ir kiek žemiau Liūto – blausios Vėžio žvaigždyno žvaigždės ir ryškieji Dvyniai, o šiauriau nuo jų – Vežėjas su ryškiąja Kapela.
Virš šiaurės rytų horizonto kopia Lyros žvaigždynas su šviesiąja Vega, o žemiau ir kairiau jos teka Gulbės žvaigždynas. Neaukštai virš šiaurės padangės švyti W raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas, o aukštai virš galvos sukasi Grįžulo Ratai.
Jupiteris ryškiai spindi vakarais besileidžiančiame Dvynių žvaigždyne, žemiau ryškiausių šio žvaigždyno žvaigždžių Kastoro ir Polukso. Tačiau jau apie vidurnaktį planeta slėpsis už vakarų horizonto. Visą gegužę Jupiteris išliks ryškiausia planeta po Veneros.
Merkurijus gegužės 25 d. pasieks didžiausią kampinį nuotolį nuo Saulės. Todėl net ir šviesiomis gegužės pabaigos naktimis jį bus įmanoma trumpai įžiūrėti maždaug ant Dvynių ir Tauro žvaigždynų ribos, labai žemai virš šiaurės vakarų horizonto.
Saturnas, Svarstyklių žvaigždyne šį mėnesį pasiekęs opoziciją, žvaigždėtame danguje spindės visą naktį ir bus geriausioje padėtyje stebėti šiais metais.
Marsas matomas beveik visą naktį Mergelės žvaigždyne. Pasiekęs opoziciją balandį, jis gana sparčiai blausėja.
Venera-Aušrinė trumpam, bet ryškiai sužimba Žuvų žvaigždyne likus maždaug pusantros valandos iki saulėtekio, kai ankstyvo ryto žara nuskaistina dangų.
Kasmet balandžio 19–gegužės 28 dienomis besireiškiantis eta akvaridų meteorų srautas šįmet didelių staigmenų nepateikė, srauto maksimumo metu gegužės 6-osios nakties danguje buvo galima suskaičiuoti apie 50 meteorų žybsnių per valandą.
Tačiau meteorų stebėjimo mėgėjus neseniai pasiekė žinia, kad astronomai šįmet prognozuoja atsirasiant iki šiol nematytą naują meteorų srautą, kurio maksimumas turėtų būti naktį iš gegužės 23-iosios į 24-ąją. Apskaičiuota, kad tą naktį mūsų planeta įskries į nedidelės kometos 209P/LINEAR kosminėje erdvėje paliktas dulkes.
Kai kurie mokslininkai suskubo paskelbti prognozes, kad šis įvykis sukels didžiulę meteorų audrą. Deja, tikslesni naujausi meteorų ekspertų skaičiavimai ne tokie optimistiški. Manoma, kad net idealiausiomis sąlygomis galima tikėtis tik apie 200 meteorų per valandą.
Naujojo meteorų srauto pikas bus labai trumpalaikis ir truks tik keletą minučių. Laukti jo reikėtų gegužės 24-osios rytą, nuo 10 iki 11 val. Deja, Lietuvoje tuomet bus diena, ir mes šios prognozės išsipildymo nematysime.
Kadangi prognozuoti meteorų srautų stiprumą nėra lengva, geriausias prognozių patikrinimas – išeiti naktį iš 23-iosios į 24-ąją po žvaigždėtu skliautu ir įsitikinti savo akimis.
Sritis, iš kurios turėtų išlėkti meteorų strėlės, bus netoli Šiaurinės žvaigždės, neryškiame Žirafos (Camelopardalis) žvaigždyne, esančiame tarp Mažųjų Grįžulo Ratų ir Persėjo. Todėl šis meteorų srautas pavadintas kamelopardalidais.
