100 meteorito liekanų rasta karjere, esančiame į Vakarus nuo Stokholmo. Visi jie priklauso chondritų klasei, išskyrus vieną. Mokslininkams mįslių sukėlęs meteoritas į Žemę turėjo nukristi Ordoviko periode, prieš 470 mln. metų. Maždaug tuo metu, kai Žemėje atsirado daug naujų gyvybės rūšių, įvyko taip vadinamas „gyvybės sprogimas“. Mokslininkai iki šiol negali tiksliai paaiškinti, kodėl taip atsitiko.
Lundo universiteto mokslininkai analizavo rastas liekanas ir nustatė, kad vienos jų sudėtis iki tol buvo nežinoma mokslui.
Prieš maždaug 515 mln. metų gyvybė Žemėje buvo tikroje evoliucijos duobėje. Ir viskas pasikeitė. Po 25 mln. metų staiga ėmė rastis naujos rūšys. Kas išprovokavo šį „sprogimą“?
Rastos meteoritų liekanos parodo, kad dangaus kūnų susidūrimai su Žeme buvo tūkstančius kartų dažnesni nei yra dabar. Manoma, kad taip buvo todėl, jog tarp Marso ir Jupiterio susidūrė du milžiniški asteroidai. Vieno jų liekanos, chondritai, mūsų planetą atakavo dar 10 mln. metų. Gali būti, kad būtent tai turėjo įtakos pokyčiams Žemėje, kurie tapo ypač palankūs gyvybei daugintis.
Mokslininkų nuomone, Švedijoje rasta meteorito liekana yra kito asteroido liekana. Kadangi jis buvo mažesnis ir susidūrimo metu buvo beveik visiškai sunaikintas, nenuostabu, kad jo liekanų Žemėje dar nebuvo rasta.
„Mokslininkai pagaliau atrado asteroido liekaną, kuris buvo atsakingas už dangaus kūno, iš kurio Žemėje turime chondritus, suirimą. Tai yra vieno smarkiausių įvykių mūsų Saulės sistemoje įrodymas“, – teigė Durhamo universiteto profesorius Davidas Harperis.
