Per pastaruosius 20 metų astronomai atrado per 1,7 tūkst. planetų, esančių už mūsų Saulės sistemos ribų. Ypač didelis dėmesys skiriamas tiems pasauliams, kurie skrieja Goldiloko zonoje – regionuose aplink žvaigždes, kuriuose vanduo galėtų išlikti skysto būvio. Ši sąlyga yra laikoma svarbiausia gyvybei susiformuoti ir išlikti, nes Žemėje gyvybė yra praktiškai visur, kur randama skysto vandens.
Viena žvaigždė, Gliese 581, sulaukė itin didelio dėmesio. Tai – už 20 šviesmečių nuo Žemės esanti raudonoji nykštukė, vėsi ir blyški žvaigždė, kurios masė lygi maždaug trečdaliui Saulės masės.
Mokslininkų teigimu, aplink ją turėtų skrieti bent šešios planetos. Trijų egzistavimas yra patikimai įrodytas, tačiau dėl kitų trijų kilo karšti debatai.
Du iš šių pasaulių – Gliese 581d ir 581g – turėtų skrieti gyvybei palankiame regione aplink žvaigždę. Beje, tai buvo pirmosios gyvybei tinkamos egzoplanetos, kurias maždaug prieš penkmetį atrado astronomai.
Tačiau dabar dėl šių atradimų kilo rimtų abejonių, rašo Space.com.
Suklaidino magnetinis aktyvumas
Vienas iš būdų nustatyti egzoplanetos egzistavimą – radialinio greičio metodas. Žvaigždei artėjant, jos spektro linijos pasislenka į mėlynąją sritį, o šviesos bangos truputį susispaudžia. Žvaigždei tolstant, šviesos bangos išsitempia, o linijos spektre pasistumia į raudonąją sritį (Doplerio efektas).
Nors šis poslinkis yra labai mažas, jį įmanoma išmatuoti ir apčiuopti periodinius jo kitimus. Svarbiausia, kad šį metodą galima taikyti nepriklausomai nuo žvaigždės atstumo – linijų poslinkis jos spektre visada yra toks pat.
Tačiau šis metodas nėra visiškai tikslus, nes tokie pakitimai gali atsirasti ne tik dėl egzoplanetų, bet ir, pavyzdžiui, dėl žvaigždės paviršiuje atsirandančių tamsiųjų dėmių.
Panašu, kad taip nutiko ir šiuo atveju. Atlikus nuodugnius matavimus paaiškėjo, kad minėtos egzoplanetos veikiausiai neegzistuoja, o pakitimai fiksuoti dėl žvaigždės aktyvumo.
„Mes įrodėme, kad kai kurie kontraversiški signalai iš Gliese 581 sklinda ne dėl menamų planetų Goldiloko zonoje, bet dėl žvaigždės aktyvumo“, – teigia Pensilvanijos valstijos universiteto astronomas Paulas Robertsonas.
Mokslininkai žvaigždės šviesą analizavo naudodami du skirtingus spektrografus – Europos Pietinės Observatorijos HARPS įrenginį, sumontuotą ant teleskopo Čilėje, ir HIRES spektrografą, kuris įrengtas ant Havajų Kecko teleskopo. Astronomai visą dėmesį skyrė vandenilio ir natrio atomų emisijoms – jie yra itin jautrūs magnetinio aktyvumo pokyčiams.
Žvaigždės magnetinis aktyvumas gali padidinti jos atmosferos sukimosi greitį, sukurdamas signalą, kuris gali būti supainiotas su planeta. Ištaisę šias klaidinančias užuominas astronomai nustatė, kad Gliese 581d ir 581g egzoplanetoms priskirti signalai iš tiesų atsirado dėl magnetiškai aktyvių regionų.
Naudodami tuos pačius metodus mokslininkai patvirtino, kad kitos trys anksčiau atrastos egzoplanetos (Gliese 581e, 581b ir 581c) tikrai egzistuoja.
