Kosminis zondas artinasi prie dvigalvės įkaitusios kometos

Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Rosetta“ po 10 metų trukusios kelionės, per kurią įveikė 6,4 mlrd. kilometrų, pirmą kartą kosminių skrydžių istorijoje priskris kometą ir pasiliks ją tyrinėti. Tai įvyks jau trečiadienį, rugpjūčio 6 d.

Šių metų lapkritį nuo „Roseta“ atsiskirs nusileidimo aparatas „Philae“. Jis turėtų tapti pirmuoju žmonijos sukurtu kosminiu aparatu, kuris nusileis ant kometos paviršiaus.<br>ESA nuotr.
Šių metų lapkritį nuo „Roseta“ atsiskirs nusileidimo aparatas „Philae“. Jis turėtų tapti pirmuoju žmonijos sukurtu kosminiu aparatu, kuris nusileis ant kometos paviršiaus.<br>ESA nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Technologijos.lt

Aug 4, 2014, 3:52 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 1:27 PM

Nors kometa nuo Saulės nutolusi beveik keturis kartus toliau nei Žemė ir yra už 555 mln. km, jos paviršiuje zondo aparatūra užfiksavo netikėtą +70°C kaitrą. Tad apie ledą kometos paviršiuje negali būti nė kalbos.

Naujausia dvigalvės Čuriumovo-Gerasimenkos kometos nuotrauka didelės raiškos kamera daryta liepos 31 d. Tada zondą nuo kometos skyrė 1 327 km. Kaip matyti nuotraukoje, kometą sudaro du dideli susijungę fragmentai.

Rugpjūčio 1-ąją iki kelionės tikslo zondui „Rosetta“ buvo likę mažiau nei 1153 km. Atstumas tarp zondo ir kometos nuolat mažėja, o rugpjūčio 6-ąją zondą ir kometą skirs maždaug šimtas kilometrų. Tai ir bus zondo orbitos aukštis.

Čuriumovo-Gerasimenkos kometos skersmuo yra apie 4 km. Kometa aplink savo ašį apsisuka per 12,4 valandos. Zondas kometą tyrinės mažiausiai 17 mėnesių.

Šių metų lapkritį nuo „Roseta“ atsiskirs nusileidimo aparatas „Philae“. Jis turėtų tapti pirmuoju žmonijos sukurtu kosminiu aparatu, kuris nusileis ant kometos paviršiaus.

Aparatas į kometos branduolį paleis harpūnus, kurie taps savotiškais nusileidimo inkarais. Tada jos paviršių pasieks ir „Philae“.

Darmstade (Vokietija) dirbantis 1,3 mlrd. eurų vertinamos misijos mokslinis personalas jau spėjo nustatyti, kad kometos paviršiuje – stebinamai šilta. Užfiksuota +70°C temperatūra, o tai yra 20–30°С daugiau nei buvo tikėtasi. Kometos paviršiuje yra per karšta, kad ten būtų ledo, taigi ESA specialistai spėja, jog ledinį kometos branduolį dengia tamsus dulkių kevalas.

Čuriumovo-Gerasimenkos kometa aplink Saulę apskrieja per 6,5 metų. Tolimiausiame savo elipsinės orbitos taške kometa atsiduria už Jupiterio orbitos, artimiausiame – tarp Žemės ir Marso. Šiuo metu ji yra už 555 mln. km nuo Saulės, tarp Marso ir Jupiterio orbitų.

„Rosetta“ į kometą iškeliavo 2004 m. kovą. Dešimtmetį keliaudamas zondas aplink Saulę apskriejo 5 kartus, taip pat 3 kartus priartėjo prie Žemės ir įgavo didesnį pagreitį. Didžiąją dalį kelionės zondas „miegojo“: aparatūrą po rekordinės 957 parų hibernacijos misiją aptarnaujantis personalas įjungė šių metų sausį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.