Atrodė, kad tai bus eilinis, ramus šeštadienio vakaras. V.Bagdzevičius sėdėjo kambaryje prie kompiuterio ir susirašinėjo su draugais. Kadangi šioje Centrinės Amerikos valstybėje temsta anksti, apie 18 val., vietiniai eina miegoti gana anksti – apie 20 val. Todėl kelios minutės po 23 valandos nugriaudėjęs sprogimas, švelniai sakant, buvo netikėtas.
„Išgirdau galingą duslų driokstelėjimą, nuo kurio sudrebėjo langai. Sprogimas man labiau priminė šūvį į orą ar net garsą sprogimo, kuomet skrendantis lėktuvas viršija garso greitį. Tačiau po jo nesigirdėjo jokio ūžesio, nesijautė žemės drebėjimo, kurį sukelia sprogimas, įvykęs ant žemės paviršiaus. Nebuvo ir dundesio, panašaus į griaustinį, riedantį per dangų“, – prisiminė lietuvis.
Įsijungęs „Facebook“ jis paklausė vietinių draugų, ar šie ką nors girdėjo. Paaiškėjo, kad bene visi, gyvenantys Managvoje, girdėjo sprogimą, o miegojusius jis net pašokdino iš lovų.
Socialiniuose tinkluose prasidėjo spėliojimai, kas tai galėjo būti. Viena iš versijų buvo meteorito kritimas. Iš pradžių ji buvo vertinama skeptiškai, bet kitą dieną žiniasklaida tai skelbė jau kaip faktą.
Visgi tikrąją incidento priežastį dar turės išsiaiškinti atsakingos valdžios ir mokslo institucijos – tokį nurodymą joms davė šalies prezidentas Danielis Ortega. Į pagalbą kviečiami ir užsienio ekspertai, mat sprogimą užfiksavo ir šalyje veikiančios seisminės stotys.
„Tokia valdžios reakcija visiškai suprantama – visą balandžio mėnesį kas keliolika minučių šalį drebino įvairaus galingumo žemės drebėjimai, nuo 1,5 iki 6,3 balų pagal Richterio skalę. Ir nors rimtų sugriovimų ar žmonių aukų nebuvo, tam tikruose administraciniuose regionuose aplink Managvą prezidento įsaku buvo paskelbtas „Raudonas pavojus“, įpareigojantis atitinkamas valstybines institucijas būti nuolat pasirengus galimai masinei žmonių evakuacijai“, – pastebėjo V.Bagdzevičius.
Po mįslingojo sprogimo netoli Managvos tarptautinio oro uosto, kuriame įsikūrusios ir šalies karinės oro pajėgos, atsirado 12 metrų skersmens ir 5 metrų gylio duobė. Ji buvo aptverta, ją iki šiol saugo kariškiai, kurie neprileidžia smalsuolių. Ši duobė gali slėpti tikrąjį atsakymą, kas įvyko vėlyvą šeštadienio vakarą.
Mokslininkai abejoja meteorito teorija, mat neatsirado liudininkų, kurie tamsiame danguje būtų pastebėję šviesos blyksnį ar meteorito paliktą ruožą. Kol peržiūrimi stebėjimo kamerų įrašai, ekspertų akys krypsta būtent į šį kraterį.
Bent jau pirminė apžiūra verčia suraukti antakius: nematyti meteorito likučių, kraterio išvaizda nebūdinga meteoritų išmuštoms duobėms, nesimato degėsių... Vis dėlto, naujausiais duomenimis, jame rasti keli cilindro formos kristalai.
V.Bagdzevičius pastebi, kad ne tik seisminę, bet ir politinę situaciją Nikaragvoje šiuo metu įdėmiai stebi užsienio šalys ir korporacijos, mat šalis stovi ant didelio ekonominio šuolio slenksčio: šįmet turi prasidėti Nikaragvos kanalo, kuris sujungs Karibų jūrą su Ramiuoju vandenynu, statybos. Šešerius metus truksiančio projekto vertė siekia 40 mlrd. JAV dolerių.
Pats V.Bagdzevičius su šeima į Nikaragvą gyventi persikraustė balandžio mėnesio pabaigoje. Šalyje, kur amžina vasara, jis jaučiasi lyg būtų grįžęs į praeitį: „Tai šalis su netgi didesnėmis galimybėmis, kurios buvo Lietuvoje 1990-ųjų pradžioje. Ne vienas esame iš draugų girdėję ar net patys su apgailestavimu paniurnėję: „Ech, kad galėčiau su dabartiniu savo protu ir patirtimi grįžti bent 20 metų atgal...“ Nieko nėra neįmanoma – tą nesunku suvokti, juk skirtinguose žemynuose skirtingos šalys vystosi skirtingais tempais. Ir Lietuvoje prieš 20 metų nebuvo daug dalykų, kurie buvo įprasti visai netoli esančių Vakarų Europos šalių gyventojams.“
