Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) savo „Facebook“ puslapyje paskelbė vieną tų nuotraukų, kurioje matyti oranžinis Marso paviršius ir tamsios daubos.
Nuotrauka, kuri buvo padaryta iš 7,3 km aukščio, taip pat buvo paskelbta ISRO „Twitter“ puslapyje, su prierašu: „Vaizdas čia gražus.“
Vienas ISRO aukšto rango pareigūnas AFP sakė, kad sėkmingai gautos kelios nuotraukos, o šios vyriausybinės agentūros atstovas sakė, kad kosminis aparatas veikia gerai.
Indija trečiadienį tapo pirmąja Azijos valstybe, pasiekusia Marsą – nedidelio biudžeto nepilotuojamas „Mangalyaan“ po 10 mėnesių trukusios kelionės iš pirmo bandymo pradėjo sėkmingai skrieti orbita aplink šią planetą.
Misija, kurios tikslas yra ieškoti gyvybės Marse įrodymų, Indijoje kelia didžiulį pasididžiavimą, nes šalis su konkurentėmis Azijoje varžosi dėl sėkmės kosmoso tyrimų srityje.
Šiuo atžvilgiu Indija įveikė kaimyninę Kiniją, kurios pirmasis bandymas 2011 metais žlugo, nors ši Azijos supervalstybė į tą programą sukišo milijardus dolerių.
Vos 74 mln. dolerių atsiėjusi Indijos misija yra pigesnė nei mokslinės fantastikos blokbasteris „Gravitacija“, kurio biudžetas yra maždaug 100 mln. dolerių.
Be to, ji atsiėjo daug kartų mažiau nei NASA kosminis aparatas MAVEN, kuris aplink ketvirtąją nuo Saulės planetą sėkmingai pradėjo skrieti sekmadienį ir kuriam prireikė 671 mln. dolerių.
Su sėkmingu skrydžiu į Raudonąją planetą Indija įstoja į elitinį klubą, kuriam priklauso Jungtinės Valstijos, Rusija ir Europa. Daugiau kaip pusė visų misijų į Marsą yra pasibaigusios nesėkme.
Indijos laikraščiai apie sėkmingą skrydį į Marsą ketvirtadienį rašo pirmuosiuose puslapiuose. „Hindustan Times“ skelbia: „Lenktynės į Marsą laimėtos.“ O „The Times of India“ rašo, kad „Indija įstoja į superprivilegijuotą Marso klubą“.
Tikimasi, kad zondas orbita aplink Marsą skries šešis mėnesius. Jo moksliniai prietaisai rinks duomenis ir siųs juos į Žemę.
Ekspertai sako, kad pagrindinis misijos tikslas yra pademonstruoti nebrangią Indijos kosmoso technologiją tikintis gauti didesnę pasaulinės kosmoso rinkos, kurios vertė yra 300 mlrd. dolerių, dalį.
Indija, kuri savo kosmoso programą pradėjo prieš penkis dešimtmečius, jau yra paleidusi 40 palydovų užsienio šalims. Tačiau Kinija leidžia didesnius palydovus.
Programos kritikai sako, jog šalis, kuriai sunku pakankamai pamaitinti savo gyventojus ir kurioje maždaug pusė žmonių neturi tualetų, neturėtų švaistyti pinigų kosminėms kelionėms.
