Snūduriuojanti Saulė gali sužlugdyti keliones į Marsą

Kosmosas tampa vis pavojingesnis. Misijoms intensyvėjant, Saulės sistemos tyrimai, panašu, taps mirtinesni. Pavojus bus didesnis ir dėl menko Saulės aktyvumo.

Į kitas Saulės sistemos planetas ar asteroidus susiruošusiems astronautams gali prireikti didesnės apsaugos.<br>NASA iliustr.
Į kitas Saulės sistemos planetas ar asteroidus susiruošusiems astronautams gali prireikti didesnės apsaugos.<br>NASA iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Technologijos.lt

Nov 3, 2014, 12:10 PM, atnaujinta Jan 23, 2018, 1:11 PM

Dabar Saulėje yra ramybės periodas. Simuliacijos rodo, kad žvaigždės aktyvumas mažės dar bent kelis dešimtmečius. Dėl to metus kosmose praleidę astronautai viršys NASA nustatytą radiacijos limitą – Saulė nesuteiks pakankamos apsaugos nuo kosminės spinduliuotės. O tai gali sužlugdyti artimiausius planus siųsti žmones į Marsą ar asteroidus.

Saulės skydas

Iš tolimojo kosmoso atskriejančios aukštos energijos dalelės, vadinamieji kosminiai spinduliai, bombarduoja Saulės sistemą ir gali pažeisti erdvėlaivius bei kosmonautų DNR. Saulės magnetinis laukas nuo didžiosios šios radiacijos dalies apsaugo, bet lauko stiprumas auga ir mąžta 11 metų ciklu. Naujausias Saulės aktyvumo maksimumas buvo nenormaliai silpnas, tad ir šio „skydo“ efektyvumas mažesnis.

Žemės magnetinis laukas saugo žmones ant žemės ir netgi Tarptautinėje kosmoso stotyje, bet apsnūdusi Saulė gali būti prasta naujiena skriejantiems toliau. Nathanas Schwadronas iš Naujojo Hampšyro universiteto Dareme ir jo kolegos naudojo NASA „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) duomenis, kad numatytų, kas nutiks dabartiniame Saulės cikle, kuris minimumą pasieks 2020 m.

NASA seka apšvitinimo lygį ir neleis astronautams rizikuoti numirti nuo radiacijos sukelto vėžio, jei apšvitinimo lygis viršija normą 3 proc. ar daugiau. N.Schwadronas išsiaiškino, kad iki 2020 metų astronautės moterys šią ribą galėtų peržengti po 250 dienų kosmose, o vyrai ją peržengtų dar maždaug po 100 dienų.

Per karšta

Skrydis iki Marso ir atgal truktų mažiausiai metus ir NASA suplanuotos asteroido aplankymo misijos trečiajame dešimtmetyje pasiektų šias ribas, tad patyrę, radiacijos jau paveikti astronautai, tikriausiai, nebegalėtų dalyvauti.

Storesnės erdvėlaivio aliumininės sienelės buvimo laiką gali kiek pratęsti, bet papildoma masė apsunkintų misiją. „Su dabartinėmis technologijomis problemos palengvinti nelabai galime“, – sako N.Schwadronas. Tai gali reikšti, kad NASA teks permąstyti dabartines apšvitinimo radiacija nuostatas.

NASA kaupia žinias. „LRO radiacijos matavimai rimtai prisideda prie mūsų supratimo apie kintančią kosmoso radiacinę aplinką ir potencialią radiacijos keliamą riziką, – sako NASA atstovė Rachel Kraft. – NASA kuria žmonių sveikatos apsaugos priemones, siekdama sumažinti įgulos nariams kylančią riziką, skrendantiems kosminėse misijose už žemosios Žemės orbitos ribų.“ Taip pat siekiama ištaikyti misijas saugiausioje Saulės intensyvumo ciklo dalyje.

Kitas būdas yra pakeisti astronautų atranką, sako Francis Cucinotta, iki 2013 metų dirbęs NASA radiologinės sveikatos pareigūnu. Užuot susitelkę į technologiją, sako jis, turėtume dėmesį nukreipti į medicininį radiacijos gydymą ir parinkti genetiškai atsparesnius radiacijai žmones.

Parengta pagal „New Scientist“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.