Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybė (NORAD) stebi visus žmogaus paleistus kosminius objektus, nesvarbu, ar tai yra taikus orų, ar karinės paskirties palydovas, ar pilotuojamas erdvėlaivis. Juolab, kad niekada negali žinoti, jog paskirtis nebus užmaskuota.
Būtent todėl amerikiečiai su dideliu susidomėjimu ir neslepiamu nerimu stebi vieną Rusijos palydovą. Gegužės mėnesį Rusija į orbitą iškėlė tris žvalgybinius palydovus.
Tai buvo nedidelis palengvėjimas rusams, kurie pastaraisiais metais patyrė virtinę nesėkmių – pakilimo metu arba jau orbitoje sudužo, sprogo ar tiesiog sugedo mažiausiai 8 raketos su keliolika brangių palydovų.
Tad amerikiečiai nekėlė didelio triukšmo, kai Rusija neįprastai skubėdama Krymo krizės metu į orbitą stengėsi iškelti kuo daugiau žvalgybinių palydovų, kurie gali stebėti NATO ar ukrainiečių pajėgų judėjimą.
Pirmasis nerimo signalas nuaidėjo šį rudenį, kai virš JAV Kolordo ir Vajomingo valstijų gyventojai pastebėjo keistas šviesas danguje, tarsi kristų meteorai. Tai buvo ne meteorai, o vieno iš trijų Rusijos žvalgybinių palydovų, kurio misija buvo įslaptinta, likučiai.
Rusija pripažino, kad suveikė susinaikinimo mechanizmas, po to, kai itin modernią fotografavimo įrangą turėjęs palydovas nukrypo nuo kurso. Nenorėdami, kad šis kosminis aparatas patektų amerikiečiams į rankas, rusai jį sunaikino.
Kiti du palydovai sėkmingai skriejo savo orbita ir juos atidžiai stebėjo tiek JAV žvalgybininkai, tiek astronomai mėgėjai.
Tačiau pastarieji pastebėjo ir dar vieną, ketvirtą, objektą, kuris atsiskyrė nuo raketos nešėjos. Iš pradžių nejudrus objektas susidomėjimo nekėlė ir buvo įvardytas tik kaip kosminė šiukšlė. Bet kai jis ėmė kosminėje erdvėje atlikinėti keistus manevrus, stebėjimo prietaisai nukrypo būtent į jį.
Objektu 2012-28E arba, pagal amerikiečių klasifikaciją, 39765 vadinamas kosminis aparatas gali būti ir civilinis. Jo spėjama paskirtis – nuo kosminės degalų papildymo stotelės iki kosminio dulkių siurblio, kuris surinktų kosmines šiukšles.
Tačiau vien tas faktas, kad Rusija nepranešė apie šio palydovo paleidimą ir pastarojo keisti bei itin tikslūs manevrai kosmose netaupant degalų priminė mokslininkams prieš kelis dešimtmečius matytą braižą. Taip kosmose elgdavosi vadinamieji palydovai-žudikai, kurių paskirtis – naikinti priešininkų palydovus.
Rusija oficialiai nutraukė šią programą po Šaltojo karo, tačiau dar 2010 metais tuometinis Rusijos kosmoso pajėgų vadas (o dabar sparčiai karjeros laiptais pakilęs Rusijos kosmoso agentūros vadovas) Olegas Ostapenko pareiškė, kad Rusija vėl kuria kovinius palydovus.
Jų gali būti kelių tipų: nuo primityvių taranų, kurie turi gerą optinę įrangą, dideles degalų atsargas manevruoti orbitoje ir gali rėžtis į kitus palydovus, iki elektroninių trikdžių palydovų arba galinčių iššauti skeveldrų debesį iš nedidelio atstumo. Šaltojo karo laikais buvo kuriami ir lazeriais ginkluoti palydovai, tačiau jų vėliau bent jau oficialiai buvo atsisakyta.
„Būtų keista, jei kosmosas būtų ta vieta, kur karinės pajėgos nebūtų prikišusios rankų. Juolab, kad kibernetinės atakos prieš palydovus jau yra realybė – praėjusią savaitę, kaip spėjama, kinų programišiai įsilaužė į JAV orų palydovus“, – teigė analitinio centro „Chatham House“ ekspertė Patricia Lewis.
Dėl karo Ukrainoje pablogėjus Vašingtono ir Maskvos santykiams ekspertai vis dažniau kalba, kad ne tik iš Kinijos, bet ir iš Rusijos daugėja kibernetinių atakų. Rusijos ginkluotosios pajėgos rengia vis daugiau pratybų, provokacijų, o karinių pajėgumų kosmose stiprinimas yra dar vienas nerimo keliantis ženklas.
Šiuo metu įtariamas Rusijos palydovas-žudikas skrieja nuo 1 tūkst. iki 1,4 tūkst. km orbitoje ir teoriškai gali kelti pavojų JAV bei NATO kariniams ryšių bei žvalgybos palydovams.
Vieno ar kelių netekimas galėtų pakenkti žvalgybinėms operacijoms, pavyzdžiui, Ukrainoje ar kitur esančių Rusijos pajėgų sekimui. Šaltojo karo laikais tik JAV turėjo priešpalydovines raketas, tačiau vėliau jų atsisakė. Šiuo metu panašias raketas kuria Kinija, gebanti numušti žemoje ar vidutinėje orbitoje skriejančius palydovus.
Parengta pagal „Financial times“ ir „The Independent“ inf.
