Jie sako, jog žmonės, gimę Saulės „ramybės“ periodais, gali gyventi vidutiniškai penkeriais metais ilgiau už tuos, kurie gimė Saulės suaktyvėjimo periodais.
Mokslininkų komanda sugretino demografinius duomenis apie norvegus, gimusius nuo 1676 iki 1878 metų, su Saulės stebėjimo duomenimis.
Tų, kurie gimė per Saulės aktyvumo pikus, kai vyksta galingi žybsniai ir geomagnetinės audros, gyvenimo trukmė buvo vidutiniškai 5,2 metų trumpesnė nei žmonių, kurie gimė minimalaus mūsų žvaigždės aktyvumo periodais.
Saulės aktyvumas gimimo metu mažino išgyvenimo iki pilnametystės tikimybę, tokiu būdu sutrumpindamas vidutinę gyvenimo trukmę, rašoma straipsnyje, kurį išspausdino žurnalas „Proceedings of the Royal Society B“.
Poveikis buvo labiau jaučiamas mergaičių grupėje, palyginti su berniukais.
Saulė išgyvena 11 metų trunkančius ciklus nuo vieno didžiausio aktyvumo periodo iki kito.
Pikų metų padaugėja Saulės dėmių, Saulės žybsnių ir vainikinės masės išsiveržimų, kurie Žemėje gali sutrikdyti radijo ryšį ir elektros tinklus, pakenkti palydovams, klaidinti navigacinę įrangą.
Saulės aktyvumas taip pat yra susijęs su ultravioletinio spinduliavimo – aplinkos faktoriaus, kuris veikia išgyvenimą ir dauginimąsi, galbūt pažeisdamas ląsteles bei DNR, – lygiu, nurodo tyrimo autoriai.
Sumažėjęs vaisingumas
Mokslininkų komanda iš Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto savo tyrimą grindė demografiniais duomenimis iš bažnytinių knygų, apie maždaug 8 600 tūkst. asmenų iš dviejų skirtingų bendruomenių – skurdžios ir pasiturinčios.
Tie duomenys buvo sugretinti su Saulės ciklų grafikais.
Be poveikio gyvenimo trukmei, gimimas per Saulės aktyvumo piką taip pat „reikšmingai sumažino“ moterų iš neturtingos bendruomenės vaisingumą, bet neveikė vyrų ir turtingesnių moterų vaisingumo.
„Pirmą kartą parodome, kad ne tik vaikų išgyvenimas ir, tuo pačiu, gyvenimo trukmė, bet ir vaisingumas yra statistiškai susieti su Saulės aktyvumu gimimo metu“, – rašo tyrimo autoriai.
Neaišku, ar tas pats pasakytina apie šiais laikais gimstančius žmones.
Vienas paaiškinimų galėtų būti ultravioletinių spindulių sukeliama vitamino B9 degradacija, spėja tyrimo autoriai. Šio vitamino trūkumas iki gimstant buvo susietas su didesniu sergamumu ir mirtingumu.
„Mūsų išvados rodytų, kad motinos nėštumo metu patirtas Saulės aktyvumas gali paveikti moteriškos lyties vaikų būklę“, – rašoma straipsnyje.
Socioekonominio statuso poveikis santykiui tarp Saulės aktyvumo ir vaisingumo rodytų, kad aukšto statuso nėščiosios labiau galėdavo išvengti nepalankaus Saulės aktyvumo poveikio, galbūt – galėdamos nebūti Saulėje ar sveikesniu maistu kompensuoti žalą.
Mokslininkai neturėjo duomenų dėl to, kokiu Saulės piko momentu – jo pradžioje ar pabaigoje – gimė tie vaikai. Be to, studijos autoriai negalėjo visiškai atskirti iki gimimo ir po jo patirto ultravioletinio spinduliavimo.
Autoriai nurodo, kad reikia tolesnių tyrimų siekiant nustatyti, ar tokie patys rezultatai kartosis kitokios odos spalvos žmonių grupėse ir skirtingose platumose gyvenančių žmonių grupėse.
„Šis tyrimas pirmasis akcentuoja ultravioletinės radiacijos (UVR) svarbą ankstyvuoju gyvenimo (etapu), – nurodo autoriai. – UVR yra pasaulinis stresorius su potencialiu ekologiniu poveikiu ir ateityje UVR lygis, kaip tikimasi, didės dėl klimato kaitos ir atmosferos ozono (sluoksnio) pokyčių.“
