Astronomijos mėgėjams kovas ypatingas ne tik dėl Saulės užtemimo

Buvusios ryškiausios žiemos žvaigždės iš dangaus skliauto traukiasi. Kovo vakarais aukštai virš pietų horizonto danguje rikiuojasi: Didysis Šuo su gerai matomu Sirijumi, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu.

Kovo 21-osios naktį stojo pavasario lygiadienis, Saulė kirto dangaus pusiaujo liniją ir nuo šiol šviesusis paros laikas Žemės šiaurės pusrutulyje pradėjo lenkti tamsųjį.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kovo 21-osios naktį stojo pavasario lygiadienis, Saulė kirto dangaus pusiaujo liniją ir nuo šiol šviesusis paros laikas Žemės šiaurės pusrutulyje pradėjo lenkti tamsųjį.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jonas Vaiškūnas („Lietuvos rytas“)

2015-03-19 05:00, atnaujinta 2018-01-09 13:28

Paukščių Takas driekiasi iš pietų į šiaurę, tartum rodydamas kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Jis vis labiau glausis prie vakarų horizonto, diena po dienos stumdamas žemyn iš dangaus ryškiausius žiemos žvaigždynus. Tuo pat metu rytinėje dangaus pusėje vakarais vis aukščiau kils įspūdingas Liūto žvaigždynas. Palei šiaurinę horizonto liniją slinks šviesiausios Lyros ir Gulbės žvaigždynų žvaigždės: Vega ir Denebas.

Ryškiausi – Venera ir Jupiteris

Venera-Vakarinė, praėjus kokių 20 minučių po saulėlydžio, ryškiai sužiba vakarinėje dangaus pusėje. Kovo viduryje ji perėjo iš Žuvų žvaigždyno į Aviną ir spindi kaip 2,5 ryškio žvaigždė. Kovo pabaigoje jos šviesis pasieks 3,5 ryškį.

Marsas išryškėja praėjus kokiam pusvalandžiui po Veneros pasirodymo. Daug blausesnį už Veneros, 1,3 ryškio Marsą galima įžiūrėti neaukštai prie pietvakarių, vakarų horizonto, Žuvų žvaigždyne, tarp horizonto linijos ir Veneros.

Kovo 21-osios vakare žemiau Marso pasirodys jaunas Mėnulio pjautuvas, o kovo 22-osios vakare jis jau atsidurs aukščiau, tiesiai po Venera, spindinčia virš Marso.

Jupiteris savo ryškiu spindesiu stelbs visas žvaigždes rytinėje dangaus pusėje, gražiai įsitaisęs ant neryškaus Vėžio ir ryškaus Liūto žvaigždynų ribos.

Vasario mėnesį atsidūręs artimiausiame nuotolyje nuo Žemės (opozicijoje) jis ir toliau nepraras ryškumo ir žibėdamas kaip 2,4 ryškio šviesulys savo šviesiu tenusileis Venerai ir Mėnuliui.

Saturnas maždaug pusantros valandos po vidurnakčio iškils pietryčiuose kartu su Skorpiono žvaigždynu ir švytės kaip 0,5 ryškio žvaigždė.

Taigi kovas yra palankiausias metas stebėti didžiausią Saulės sistemos planetą. Tik Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose.

Stebėsime Saulės užtemimą

Kovo 20 d. įvyks visiškas Saulės užtemimas. Užtemimo maksimumas bus matomas Atlanto vandenyne netoli Islandijos, Danijos Farerų salose ir Norvegijos Špicbergeno saloje.

Lietuvoje galėsime matyti dalinį Saulės užtemimą, kai Mėnulis uždengs maždaug 68 proc. Saulės disko.

Vilniuje užtemimas prasidės 10 val. 55 min., pasieks maksimumą 12 val. 4 min. ir pasibaigs 13 val. 14 min. Lietuvos laiku.

Klaipėdoje užtemimas prasidės ir baigsis kiek anksčiau, atitinkamai 10 val. 51 min. ir 13 val. 10 min., o užtemimo dydis bus beveik 78 proc.

Dalinį Saulės užtemimą taip pat matys visa Europa, dalis Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Šiaurės Kinijos.

Tuoj astronominis pavasaris

Kovo 21-osios naktį, 00 val. 45 min., stos pavasario lygiadienis, Saulė kirs dangaus pusiaujo liniją ir nuo šiol šviesusis paros laikas Žemės šiaurės pusrutulyje pradės lenkti tamsųjį. Prasidės astronominis pavasaris. Gyvoji gamta vis labiau ims rodyti atbudimo ženklus.

Antroje kovo pusėje, ko gero, bus galima prisilašinti ir pirmosios beržų sulos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.