Saulės užtemimą Lietuvoje stebėjo tūkstančiai smalsuolių

Penktadienis, trylikta diena – jau mažai ką gąsdina, tad aštrių pojūčių mėgėjai gali džiaugtis, nes kovo 20 dieną, penktadienį, Europoje stebime Saulės užtemimą. Nors Mėnulis Saulės diską visiškai uždengė tik Norvegijos Svalbardo salyne bei Danijai priklausančiose Farerų salose, kur jį stebėjo 8 tūkst. šalčio ir baltųjų lokių neišsigandusių entuziastų, lietuviai vidurdienį irgi kėlė akis į aptemusį dangų. Ir nieko čia nepadarysi – kito tokio užtemimo Europoje sulauksime tik 2026 m. rugpjūčio 12 dieną.

Saulės užtemimas Lietuvoje.<br>Montažas
Saulės užtemimas Lietuvoje.<br>Montažas
Daugiau nuotraukų (1)

Lina Bartkutė, Arnoldas Lukošius

Mar 20, 2015, 10:53 AM, atnaujinta Jan 8, 2018, 5:02 PM

Mėnulio šešėlis ant Žemės paviršiaus penktadienį krito 7 val. 41 min. Grinvičo (9 val. 41 min. Lietuvos) laiku Atlanto vandenyno vidurio rytų dalyje, nurodo Didžiosios Britanijos laivybos almanacho biuras.

Vilniuje orai buvo tiesiog idealūs norint stebėti 10 val. 55 min. rytinėje Lietuvos dalyje prasidedantį Saulės užtemimą. Skaitantys Molėtų astronomijos observatorijos pranešimus žino, kad didžiausią savo reikšmę užtemimas Lietuvoje pasiekė iškart po vidurdienio – 12 val. 4 min. O 13 val. 14 min. jis visiškai baigsis.

Nors Vilniuje sąlygos stebėti idealios, čia Mėnulis uždengė tik 67 proc. Saulės disko. Didžiausias užtemimas Lietuvoje matomas Klaipėdoje – čia Mėnulis suvalgė 78 proc. Saulės.

Vilniuje: vienus pakerėjo, kiti nematė nieko įspūdingo

Vilniuje Saulės užtemimas į katedros aikštę pritraukė šimtus žiūrovų. Gyventojai ir miesto svečiai išskirtinį vaizdą stebėjo per teleskopus, suvirinimo kaukes, specialius akinius, susikonstruotus kartoninius įrenginius, fotoaparatų juosteles, akinius nuo saulės ar tiesiog plikomis akimis.

Vienus Saulės užtemimas pakerėjo, nustebino ir net paveikė jų sveikatą. Kiti tiesiog atėjo pasigėrėti išskirtiniu reginiu ar jį palyginti su 1954 metais, kai dieną staiga pakeitė naktis.

Nepalyginama su tuo,  ką regėjo vaikystėje

Kaunietė Jadvyga į Vilnių atvyko specialiai šiam reginiui pasižiūrėti ir pasidžiaugti. Ji prisimena 1954 metus, kai dar būdamas šešių metų vaikas Kaune ant Žaliakalnio kalno stebėjo visišką Saulės užtemimą.

„Stiklus aprūkėme su dūmais ir visi kiemo vaikai žiūrėjome. Tą kartą viskas tiesiog užtemo kaip naktis. Kai žiūrėjome pro stiklus, matėsi kaip mėnulis užslinko, sutemo ir vėliau praėjo“, – apie įspūdingą Saulės užtemimą net prisimerkusi pasakojo pensininkė.

Tuo metu vaizdas padarė didžiulis įspūdį. Jie būdami vaikai nieko nebijojo, nes iš anksto žinojo, kad taip bus. Nei tais metais nei šiandien moteris tikino, kad sveikatai nieko nesijautė.

„Šiandieninio užtemimo negalėčiau niekaip palyginti su 1954 metų. Tai visiškai ne tas vaizdas, koks buvo tada. Dabar tik truputį spinduliai silpnesni, Saulė ne tokia ryški. Nemanau, kad kažką šis reiškinys paveiks ir turės reikšmės gyventojų sveikatai“, – sakė Jadvyga.

Ji net skambino dukrai į Niujorką pasakyti, kad jie ten pasižiūrėtų ir vėliau papasakotų mamai.

Įtaka sveikatai – tik plepalai

Iš Jurbarko kilęs dabar Vilniuje gyvenantis Rimas sakė, kad specialiai atėjo pasižiūrėti Saulės užtemimo į katedros aikštę. Jam šis reginys labai patiko.

„Nesinori, kad tai būtų prabėgę užsiiminėjant kitais dalykais. Skambinau ir savo broliui, kuris gyvena Jurbarke. Jis sakė, kad visi stovi su suvirinimo kauke ir žiūri į Saulę. Geriausias daiktas nuostabiam vaizdui pažiūrėti yra suvirinimo kaukė.

Jokiu būdu negalima žiūrėti neapsaugant akių. Matote, kokia didžiulė eilė išsirikiavusi prie akinių, kurie apsaugo akis“, – rodydamas pirštu sakė Rimas.

Paklaustas apie poveikį sveikatai, jis atsakė, kad visa tai tik plepalai. Nieko tikrai nesijaučia. Galbūt kažkas galėjo jaustis tik 1954 metais, kai Lietuvoje buvo matomas visiškas užtemimas.

Nemiegojo visą naktį

Fotografas Gintautas Beržinskas pirmą kartą matė šį reiškinį. Jo kadrai pritraukė gausų būrį smalsuolių, kurie stebėjo Saulę per jo fotoaparato objektyvą.

„Smagu pamatyti ir nufotografuoti jį. Vaizdas puikus. Tinkamai pasiruošiau ir rezultatai neblogi. Fotoaparatui uždėjau specialų filtrą, kuris labai pritamsina ir galima plika akimi žiūrėti į fotoaparato monitorių ir nebijoti, kad apaksi. Galima apakti nebent nuo gero vaizdo“, – juokavo ir gera nuotaika tryško fotografas.

Paklaustas ar jaučia sveikatos pokyčių, vyras sakė, kad šiąnakt labai blogai miegojo, bet tikrai ne dėl gamtos pokyčių, o todėl, kad mintys buvo ties šiandienos saulės užtemimu. Fotografas teigė, kad labai jaudinosi.

Yra įdomesnių dalykų už šias iliuzijas

Pensininkas Adomas į aikštę atėjo, nes neturėjo, ką veikti. Jis trypčiojo nuo vienos kojos ant kitos ir nerodė didžiulio nustebimo. Kartas nuo karto tik užmetė akį į Saulę pro savo atsineštą seną fotoaparato juostelę.

„Tai manęs nelabai domina. Įdomesnis man pats gyvenimas, be tokių visokių iliuzijų. Dėl Saulės užtemimo jokių gi didelių tragedijų nenutinka. Galbūt tik važiuojantys transportu kažką pajaus ar kiti, ilgiau būnantys lauke.

„Pasak jo, žmonės visi čia susirenka, nes neturi ką veikti. Ką čia pamatysi, truputį Saulė nukirsta ir viskas. Abejoju, kad vieną kartą pasižiūrėjus į Saulę, galima apakti. Medikai neleidžia į televizorių žiūrėti, prie kompiuterio sėdėti. Vaikai tupi prie interneto po 12 valandų per dieną. Ar jie nuo to neapaks?“, – klausia atgal garbingo amžiaus senolis.

Vyras prisipažino, kad truputį pasidarė tamsiau akyse ir pajautė kūno vėsą: „Nežinau ar nuo to, kad pažiūrėjau, ar tai tik atsitiktinumas, tačiau daugiau nieko nejaučiu“, – sakė Adomas. Klaipėdiečiams – išskirtinis reginys Klaipėdoje kruizinių laivų terminale Saulės užtemimo stebėti susirinko kelios dešimtys žmonių. Klaipėdietė Vilmantė iš vakaro pasirūpino specialiais suvirintojo akiniais ir stiklu, kad fotoaparatas nesugestų. „Esu mačiusi ir anksčiau Saulės užtemimą, bet šis labai gerai matėsi. Smagu“, – kalbėjo mergina. Kitas jaunas miestietis Karolis taip pat matė Saulės užtemimą prieš penkerius metus. Tą kartą atsitiktinai pažvelgė į dangų, o šį kartą atėjo specialiai pasižiūrėti. „Saulė buvo panaši į mėnulį, kuris šviečia dieną“, – vaizdą apibūdino klaipėdietis. Astronomijos mėgėjas Mindaugas Kilikevičius Saulės užtemimą stebėjo teleskopu. Tiesa, per teleskopą nieko nesimatė. „Tikėjausi geresnio dalyko. Per teleskopą deja nieko nesimatė. Gamta padarė savo darbelį. Gal ir į naudą, nes galėjome stebėti užtemimą be jokių papildomų priemonių. Debesys taip uždengė Saulę, kad teleskopo filtrai buvo per stiprūs, o be filtrų žiūrėti į Saulę pernelyg pavojinga. „Klaipėdiečiai išskirtiniai – Saulės užtemimą galėjo žiūrėti be jokių apsaugos priemonių“, – sakė žinovas. Didžiausią įspūdį jam paliko 1999 metų užtemimas. „Jautėsi, kad šviesos iš tikrųjų sumažėjo“, – prisiminė astronomijos mėgėjų klubo „Albireo“ įkūrėjas. Jam šis Saulės užtemimas buvo penktas.

Užtemimo pavojai

Visiškas Saulės užtemimas įvyksta tuomet, kai Mėnulis praslenka tarp Žemės ir Saulės, o visi trys dangaus kūnai tiksliai išsidėsto vienoje linijoje. Stebint iš Žemės jo metu aptemusiame žvaigždėtame danguje pasirodo sidabriškos spalvos Saulės vainikas – įkaitusios plazmos debesis.

Tiesa, didžiojoje pasaulio dalyje to nematyti, tiesiog Saulė virsta didesniu ar mažesniu pjautuvu. Užtat šis užtemimas sutapo su kitu retu dangaus reiškiniu – supermėnulio faze. Šiuo metu Mėnulis skrieja orbitos perigėjuje, tad yra labiausiai priartėjęs prie mūsų planetos. Dėl to jo trauka stipriau veikia Žemę, o prie jos dar prisidėjęs Saulės gravitacijos poveikis užtikrina, kad vandenynų potvyniai ir atoslūgiai bus didžiausi per 18 metų ciklą. Dėl šio dangaus kūnų baleto šeštadienį itin dideli vandenyno potvyniai kils Fandžio įlankoje Kanadoje, Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje, Lamanšo sąsiauryje ir Šiaurės jūroje, bet poveikis bus juntamas netgi Viduržemio jūroje.

„Užtemimas ir potvyniai yra susiję, – sakė Britanijos nacionalinio okeanografijos centro (NOC) Jūrų fizikos ir vandenynų klimato tyrimų grupės vadovas Kevinas Horsburghas. – Saulė, Žemė ir Mėnulis išsidėsto vienoje linijoje, o tai – ir pagrindinė aukščiausio jūrų potvynio sąlyga.

Užtemimo poveikis

Vandenynai vandenynais, o žmonių smegenis Saulės užtemimas vertė banguoti visais laikais.

Senovės Kinijoje buvo manoma, kad iš anksto nenustačius užtemimo datos kyla grėsmė imperatoriaus sveikatai. Legenda sako, kad už tokį aplaidumą du astrologai His ir Ho buvo nubausti mirtimi. Istorikai sako, kad jie nenuspėjo 2134 m. pr. Kr. spalio 22 d. vykusio užtemimo ir tuo džiaugiasi – dabar tai seniausias žinomas aprašytas Saulės užtemimas žmonijos istorijoje.

Senovės Babilono gyventojams tokie pavojai negrėsė – nors jie, kaip ir kinai, tikėjo, kad užtemimas kėsinasi į jų valdovo sveikatą, babiloniečiai pagal Saros ciklo metodiką būsimus užtemimus numatydavo 100 proc. tikslumu. Taigi visuomet prieš prieš užtemimą valdovą pakeisdavo laikinu.

Senovės graikams užtemimai buvo palankesni. 585 metais pr. Kr. buvęs Saulės užtemimas suveikė lyg taikos balandis – pamatę tamsų dangų lydiečiai ir medai nutraukė tarpusavio karą ir sudarė taiką.

632 m. sausio 27 d. Medinoje stebėtas užtemimas sutapo su pranašo Muhamedo sūnaus Ibrahimo mirtimi. Tad pranašas įžvelgė ženklą, nurodantį pasekėjams melstis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.