„Geomagnetinė audra artėja, bet ji nestipri, žemiausio lygmens. Pašvaistės gali būti matomos tik poliariniuose rajonuose. Lietuvoje neprognozuojama“, – sakė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, astronomas Algirdas Kazlauskas.
Jis priminė, kad šįkart prognozuojama 5 Kp lygio geomagnetinė audra, o tam, kad Lietuvoje būtų matomos pašvaistės, ji turėtų siekti bent 7 Kp lygį. Prieš daugiau nei savaitę, kovo 18-osios naktį, kuomet lietuviai grožėjosi pašvaistėmis, geomagnetinė audra buvo pasiekusi 8 Kp lygį.
Tiesa, tąkart taip pat buvo prognozuojama kur kas silpnesnė audra ir tik išvakarėse paaiškėjo, kad dangus gali švytėti net Lietuvoje. Taip nutiko todėl, kad Žemę vienu metu pasiekė dviejų atskirų Saulės žybsnių į kosminę erdvę išsviestų dalelių srautas.
„Be to, tąkart magnetinio lauko orientacija buvo tinkama, kad sukeltų tokią audrą. O šįkart tokio vainiko masės išmetimo nėra, čia tiesiog saulės vėjo dalelių srautas yra pagreitintas. O tokio masyvaus išsiveržimo nebuvo. Taigi vargu ar čia bus (matomos pašvaistės). Taip, saulės vėjas sustiprina, geomagnetinė audra prognozuojama, bet, kaip sakiau, paties silpniausio lygio“, – paaiškino A.Kazlauskas.
Ir net jei geomagnetinė audra dėl nepaaiškinamų priežasčių sustiprėtų, lietuviams vargu ar pavyktų naktiniame danguje įžvelgti žėrinčią pašvaistę, mat didelėje šalies dalyje dangų bus užkloję debesys – vienur storesni, kitur plonesni.
„Debesys, be abejo, trukdo, nes pašvaistės formuojasi aukštai virš Žemės, nuo 80 iki 500 km aukštyje. Turi būti giedra, kad jos matytųsi“, – pridūrė astronomas.
Jei eksperto paaiškinimai jūsų neįtikino ir planuojate „medžioti“ pašvaistes, prieš keliant koją iš namų raginame patikrinti geomagnetinį aktyvumą (tai galite padaryti šioje svetainėje). Jei jis mažesnis nei 7 Kp, net esant giedram dangui jame žėrės tik žvaigždės.
Pastarosiomis paromis geomagnetinis aktyvumas nebuvo perkopęs 4 Kp ribos.
