„Dviejų minučių periodu gavome naujus signalus iš “Philae“, kaip ir 40-ies sekundžių duomenis“, – sakė Jeanas-Yves‘as Le Gallis.
Zondas „Philae“ ir jį nešęs kosminis aparatas „Rosetta“ startavo 2004 metais ir sukorė 6,5 mlrd. kilometrų, kol pasiekė 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometą. Ant jos paviršiaus “Philae“ nutūpė pernai lapkritį, tačiau nusileidimas nebuvo sklandus ir vėliau paaiškėjo, kad zondas pasislėpė šešėlyje, todėl saulės baterijos negali pagaminti pakankamai energijos.
Tai buvo pirmas žmogaus sukurto aparato nusileidimas ant kometos paviršiaus.
Kometa, ant kurios yra nusileidęs „Philae“, dabar yra už 215 mln. km nuo Saulės ir už 305 mln. km nuo Žemės. Ji skrieja 31,24 km per sekundę greičiu.
Kometa artėja prie perihelio – savo orbitos taško, esančio arčiausiai Saulės. Jį praskriejusi rugpjūčio 13 dieną kometa vėl į kosmoso tolybes.
J.-Y.Le Gallas sakė, kad kometa dabar labai aktyvi – ji skleidžia „dujų ir dulkių pliūpsnius, o „Philae“ leidžia mums betarpiškai visa tai stebėti“.
Tikimasi, kad šie tyrimai suteiks daugiau žinių apie kometas – dangaus kūnus, sudarytus iš pirminės medžiagos, atlikusios nuo Saulės sistemos formavimosi pradžios prieš 4,6 mlrd. metų.
„Philae“ turi 10 prietaisų, kuriais tiria dulkes ir dujas, sklindančias iš kometos branduolio, kai šis dangaus kūnas yra vis labiau kaitinamas Saulės.
